Tuščiavidurė pėda – simptomai, priežastys ir gydymo galimybės

Išgaubta pėda (pes cavus) – tai deformacija, kai pėdos išilginis skliautas yra pernelyg išgaubtas. Vien aukšto skliauto buvimas ne visada reiškia ligą – kai kuriems žmonėms tai yra pėdos sandaros variantas, nesukeliantis jokių negalavimų. Problema kyla tada, kai padidėjęs išgaubimas susijęs su netinkamu apkrovos pasiskirstymu, skausmu, kulkšnies sąnario nestabilumu, pirštų deformacija arba eisenos pablogėjimu. Ypatingą dėmesį reikia skirti vaiko išgaubtai pėdai, nes kai kuriais atvejais tai gali būti pirmasis nervų ir raumenų sutrikimo simptomas.

„Paley European Institute“ pėdos deformacijų diagnostika atliekama atsižvelgiant į paciento amžių, problemos priežastį, deformacijos mastą ir jos poveikį funkcionavimui. Tai leidžia nustatyti, ar pakaks konservatyvaus gydymo, ar reikės sudėtingesnio ortopedinio gydymo.

Kas yra tuščiavidurė pėda?

Išgaubta pėda pasižymi pernelyg išgaubtu vidiniu išilginiu skliautu. Deformacija gali pasireikšti vienoje arba abiejose pėdose ir būti įvairaus sunkumo. Sudėtingesniais atvejais aukštą skliautą lydi kulno vargozė, priekio pėdos addukcija, pirmojo piršto plantarinė fleksija ir pirštų raganosiškumas. Toks pėdos sudėjimas dažnai vadinamas įdubusia-vargozine pėda (cavovarus).

Tinkamai veikiančioje pėdoje vaikščiojant apkrovos paskirstomos tarp įvairių jos dalių. Esant įdubusiai pėdos deformacijai, ši mechanika gali būti sutrikdyta. Per didelė apkrova pėdos priekinei daliai arba šoniniam kraštui gali sukelti skausmingų nuosėdų susidarymą, minkštųjų audinių perkrovimą ir padidintą kulkšnies sąnario išnirimo riziką.

Taip pat nereikėtų tapatinti išilginės pėdos deformacijos su visomis kitomis pėdų deformacijomis. Pavyzdžiui, klumpėtoji pėda yra atskira, daugiaplokštuminė deformacija, kuriai taikomi saviti diagnostikos ir gydymo metodai.

Kokie yra „tuščiavidurės pėdos“ simptomai?

Simptomai priklauso nuo deformacijos laipsnio, jos priežasties ir nuo to, ar pėda išlieka lanksti, ar laikui bėgant tampa sustingusi. Kai kuriems žmonėms ilgą laiką išilginė pėdos deformacija gali nesukelti didesnių nepatogumų. Kitais atvejais netinkamas slėgio pasiskirstymas einant sukelia skausmą ir funkcionavimo sutrikimus.

Galimi simptomai yra šie:

• aiškiai išlenkta pėdos skliauto forma,
• skausmas pėdos priekioje arba kulno srityje,
• skausmingi nuosėdai ant pėdos pado,
• dažni kulkšnies patempimai ir nestabilumo jausmas,
• sunkumai renkantis tinkamą avalynę,
• kibirkštiniai arba plaktukiniai pirštų išsidėstymas,
• ėjimas ant pėdos šoninio krašto,
• sumažėjęs ilgesnio ėjimo ar bėgimo ištvermės lygis,
• eigos modelio sutrikimai.

Vaikų atveju nerimą taip pat turėtų kelti progresuojantis pėdos formos pasikeitimas, dažnas klupimas, blogėjanti eisena, raumenų silpnėjimas arba pasikartojantys kulkšnies sąnario išnirimai. Tokie simptomai gali rodyti, kad deformacija nėra vien mechaninė problema ir reikalauja išsamesnės diagnostikos.

Išdubusi pėda – kokios yra priežastys?

Deformacijos priežastys yra įvairios. Ypač svarbu atmesti neurologinę priežastį, ypač kai deformacija yra abipusė, progresuoja arba atsiranda vaikui be akivaizdžios priežasties. Remiantis Šiaurės Amerikos vaikų ortopedų draugijos rekomendacijomis, idiopatinės įdubusios pėdos diagnozė turėtų būti nustatyta tik atmetus galimą neurologinę priežastį.

Viena iš dažniausiai minimų priežasčių yra Charcot-Marie-Tooth (CMT) liga, t. y. paveldima periferinė neuropatija. Jos eigoje, be kita ko, atsiranda atskirų raumenų grupių silpnėjimas ir pusiausvyros sutrikimai, o tai gali lemti išilginės-valgiškosios deformacijos išsivystymą.

Kitos galimos priežastys yra:

• kitos nervų ir raumenų sistemos ligos,
• nugaros smegenų sutrikimai, įskaitant sindromus, susijusius su nugaros smegenų suspaudimu,
• kai kurių įgimtų ydų pasekmės,
• kitų pėdos deformacijų pasekmės,
• traumų pasekmės,
• raumenų pusiausvyros sutrikimai,
• idiopatiniai atvejai, kai nepavyksta nustatyti aiškios priežasties.

Todėl vien tik pėdos gydymas ne visada išsprendžia problemą. Jei deformacijos priežastis yra progresuojanti neurologinė liga, planuojant tolesnius veiksmus būtina į ją atsižvelgti.

Kaip diagnozuojama įdubusi pėda?

Diagnozė prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo. Specialistas, be kita ko, įvertina pėdos skliauto aukštį, kulno ir priekio padėtį, sąnarių judrumą, kontraktūrų buvimą, odos būklę bei pėdos apkrovos būdą. Taip pat svarbus elementas yra eisenos analizė.

Pacientui, kuriam įtariama neurologinė priežastis, taip pat reikia įvertinti raumenų jėgą, refleksus, jutimą ir kitus simptomus, kurie gali rodyti nervų sistemos ligą. Taip pat svarbi informacija apie panašias problemas, pasitaikančias šeimos nariams.

Vienas iš tyrimų, naudojamų deformacijos lankstumui įvertinti, yra Colemano testas. Jis leidžia nustatyti, ar pėdos užpakalinės dalies iškrypimas yra lankstus ir priklauso visų pirma nuo priekinės pėdos dalies padėties, ar yra nelankstus. Šis skirtumas gali būti svarbus planuojant gydymą.

Priklausomai nuo situacijos, taip pat atliekami vaizdiniai tyrimai, visų pirma pėdos rentgenograma. Jei įtariama neurologinė liga, gydytojas gali nuspręsti išplėsti diagnostiką, paskyręs neurologinę konsultaciją, elektrofiziologinius tyrimus, stuburo vaizdinius tyrimus ar kitus tyrimus, atitinkančius įtariamą priežastį.

Vaiko išilginė pėda – kada reikia kreiptis konsultacijos?

Vaiko įdubusi pėda reikalauja ypatingo dėmesio, nes jos priežastis ne visada matoma pirmojo tyrimo metu. Literatūroje, skirtoje vaikams ir paaugliams, pabrėžiama, kad esant įdubusiai ir iškrypusiai pėdai reikia atmesti neurologinę ligą.

Konsultacija ypač rekomenduojama, kai:

• deformacija atsiranda arba stiprėja su amžiumi,
• problema susijusi su abiem pėdomis,
• vaikas dažnai klumpa,
• pasikartoja kulkšnies sąnario patempimai,
• atsiranda skausmas vaikščiojant ar fiziškai aktyviai veikiant,
• matomi nagai,
• pasireiškia raumenų silpnumas,
• šeimoje pasitaikydavo nervų ir raumenų ligų.

Tokiais atvejais verta pasikonsultuoti su specialistu dėl vaiko. Vaikų ortopedas įvertins deformacijos pobūdį ir nuspręs, ar reikalingi tolesni tyrimai. Jei įtariama neurologinė liga, gydymo planas taip pat turėtų apimti atitinkamą konsultaciją.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena pėda su aukštu skliautu yra ligos požymis. Vaikams taip pat gali pasitaikyti besimptominė aukšto skliauto forma, todėl svarbu atlikti visapusišką paciento įvertinimą, o ne vertinti vien tik pėdos išvaizdą.

Kaip gydoma įdubusi pėda?

Gydymo būdas pirmiausia priklauso nuo priežasties, deformacijos sunkumo, jos lankstumo, taip pat nuo skausmo ir funkcinių apribojimų. Ne kiekviena įdubusi pėda reikalauja operacijos. Esant lengviems ar stabiliems pokyčiams, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą ir konservatyvų gydymą.

Neoperacinis gydymas gali apimti:

• tinkamai parinkti batai,
• individualios ortezės arba įklotai,
• tempimo pratimai, skirti sutrumpėjusioms struktūroms,
• susilpnėjusių raumenų grupių stiprinimas,
• fizioterapiją, skirtą pusiausvyros ir judesių kontrolės gerinimui,
• veiklos koregavimą skausmo atveju.

Ypač svarbu, kad ortopedinė priemonė būtų pritaikyta individualiai. Esant simptominiam pes cavus, tinkamai suprojektuota ortozė gali padėti perskirstyti spaudimą ir pagerinti stabilumą. Cochrane apžvalga rodo galimą individualiai pagamintų ortozų naudą malšinant su „pes cavus“ susijusį skausmą, nors autoriai pabrėžia, kad turimų įrodymų kokybė yra ribota.

Kada gali prireikti išilginės pėdos operacijos?

Chirurginis gydymas pirmiausia svarstomas tais atvejais, kai deformacija progresuoja, sukelia skausmą, lemia didelį nestabilumą arba konservatyvūs gydymo metodai neleidžia pasiekti patenkinamos funkcijos. Taip pat svarbu, ar deformacija yra lanksti, ar fiksuota.

Operacija nėra vienos universalios procedūros taikymas. Jos apimtis parenkama atsižvelgiant į konkrečią deformaciją. Priklausomai nuo atvejo, gali būti taikomi, be kita ko:

• įtemptų minkštųjų audinių, įskaitant pėdos fasciją, atpalaidavimas,
• pasirinktų raumenų ir sausgyslių struktūrų ištempimas,
• sausgyslių perkėlimai, siekiant pagerinti raumenų pusiausvyrą,
• pėdos kaulų osteotomijos,
• pėdos vidurinės dalies arba užpakalinės dalies osteotomijos,
• kulnako kaulo padėties korekcija,
• esant pažengusioms, nelanksčioms deformacijoms – atliekamos išsamesnės rekonstrukcinės procedūros.

Vaikų atveju ypač svarbu atsižvelgti į augimo potencialą ir deformacijos priežastis. Jei liga progresuoja, vien pėdos padėties korekcijos gali nepakakti – taip pat būtina atsižvelgti į nervų ir raumenų sutrikimus, kurie lėmė deformacijos atsiradimą. Gydymo tikslas – pasiekti, kad pėda būtų kuo mažiau skausminga, stabili ir funkcionali, išlaikant jos judrumą, jei tai įmanoma.

„Paley European Institute“ atliekamas išilginio pėdos išlinkimo gydymas

Paley Europos institute pėdos įdubimas vertinamas atsižvelgiant į visą judėjimo sistemą ir galimas deformacijos priežastis. Tai ypač svarbu vaikams, kurių pokyčiai gali būti susiję su nervų ir raumenų sutrikimais ir kisti augant pacientui.

Diagnozavimo procesas gali apimti klinikinį įvertinimą, eisenos analizę, vaizdo tyrimus ir – pagrįstais atvejais – išsamią neurologinių ligų diagnostiką. Remiantis rezultatais, nustatomas gydymo tikslas ir pasirenkamas tinkamas gydymo būdas.

Priklausomai nuo situacijos, gydymas gali apimti reabilitaciją, fizioterapiją, ortopedinių priemonių naudojimą arba chirurginį gydymą. Toks požiūris atitinka laipsniško gydymo principą – pradedant mažiausiai invaziniais metodais ir baigiant chirurgine rekonstrukcija, kai deformacija yra pažengusi, skausminga arba progresuojanti.

Pacientams, kuriems reikalingas chirurginis gydymas, ortopedinė chirurgija gali apimti procedūras, skirtas tiek kaulų deformacijų korekcijai, tiek minkštųjų audinių pusiausvyros atkūrimui. Operacijos apimtis visada priklauso nuo pėdos anatomijos, jos judrumo, deformacijos priežasties ir visos galūnės funkcionavimo.

Išgaubta pėda neturėtų būti vertinama vien tik pagal jos išvaizdą. Jei ji sukelia skausmą, sunkumus vaikščiojant, nestabilumą arba palaipsniui progresuoja, verta atlikti išsamią diagnostiką. Ypač vaikams svarbu kuo anksčiau nustatyti priežastį, nes tai leidžia suplanuoti gydymą, atitinkantį vystymosi etapą, ir sumažinti deformacijos įsitvirtinimo riziką.

Vaiko išilginė pėdos įduba – konsultacija pas dr. Jacką Kapińskį

„Paley European Institute“ diagnozuojame ir gydome vaikų pėdų deformacijas, parinkdami gydymo metodą atsižvelgdami į defekto rūšį, jo sunkumą ir poveikį paciento funkcionavimui. Vaikų ortopedines konsultacijas teikia, be kita ko, gydytojas Jacek Kąpiński – vaikų ortopedas, besispecializuojantis įgimtų ir įgytų pėdų deformacijų bei kitų ortopedinių sutrikimų, pasitaikančių vaikams ir paaugliams, srityje.

Dr. Jacek Kapiński priima pacientus nuo gimimo iki 18 metų. Savo praktikoje jis, be kita ko, gydo pėdų deformacijas, o ypatingą patirtį įgijo gydydamas klumpės pėdą pagal Ponseti metodą. Jis taip pat yra „Ponseti International“ rekomenduojamas gydytojas (taip pat kviečiame susipažinti su mūsų vaikų ortopedo profiliais socialiniuose tinkluose). Jei vaiko plokščios pėdos deformacija progresuoja, sukelia skausmą, vaikščiojimo sunkumus, dažnus pėdos išnirimus arba pasireiškia kartu su raumenų silpnumu, ortopedo konsultacija leidžia įvertinti deformaciją ir nuspręsti, ar reikalinga tolesnė diagnostika.

Mediciniai šaltiniai

Šiame darbe, be kita ko, buvo panaudota naujausia specializuota medžiaga ir publikacijos, susijusios su pes cavus diagnozavimu ir gydymu:

• Šiaurės Amerikos vaikų ortopedų draugija – kavusinė pėda
• Amerikos ortopedų pėdų ir kulkšnių draugija – Cavus pėdos chirurgija
• EFORT Open Reviews – Kaip gydyti pes cavus vaikams ir paaugliams?
• Cochrane – Intervencijos, skirtos plokščios pėdos prevencijai ir gydymui
• Suaugusiųjų kavusinės pėdos vertinimas ir gydymas – PMC