Nervų ir raumenų sutrikimai – kompleksinis gydymas
Tarpdisciplininė pacientų, sergančių nervų ir raumenų sistemos sutrikimais, diagnostika ir gydymas – nuo raumenų tonuso įvertinimo iki chirurginio gydymo ir ilgalaikės reabilitacijos.
Kas yra nervų ir raumenų sutrikimai?
Nervų ir raumenų sutrikimai – tai būklė, kai dėl nervų sistemos, raumenų arba nervų ir raumenų jungčių pažeidimo ar disfunkcijos atsiranda nenormalus raumenų tonusas ir motorinės kontrolės susilpnėjimas. Jie gali būti įgimti, genetiniai arba įgyti ir apima, be kita ko, vaikų cerebrinį paralyžių, nugaros smegenų raumenų atrofiją, Rett sindromą ar spina bifida.
Priežastys
Centrinės arba periferinės nervų sistemos pažeidimai
Genetinės ligos ir mutacijos (pvz., MECP2 geno mutacija Rett sindromo atveju)
Įgimti nervinio vamzdelio defektai (stuburo skeltis)
Nugaros smegenų judamųjų neuronų degeneracija (SMA)
Medžiagų apykaitos sutrikimai ir raumenų ligos
Perinatalinis deguonies trūkumas, encefalopatijos
Simptomai
Nenormalus raumenų tonusas – hipotonia arba hipertonia
Psichomotorinio vystymosi vėlavimas
Sunkumai išlaikant laikyseną, sėdint ir einant
Raumenų ir sąnarių kontraktūros bei galūnių deformacijos
Eisenos ir judesių koordinacijos sutrikimai
Skoliozė ir stuburo deformacijos
Rykimo, kalbos, kvėpavimo sutrikimai (priklausomai nuo ligos)
Diagnostika
neurologinis tyrimas ir raumenų tonuso įvertinimas,
ultragarsinis tyrimas per fontanelę, magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
EMG tyrimas (elektromiografija)
raumenų biopsija
kompiuterinė eisenos analizė (3D gait analysis)
genetinės konsultacijos, jei įtariama SMA, Retto sindromas ar kitos genetiškai sąlygotos ligos.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Ankstyva diagnozė ir tinkamo gydymo pradžia yra itin svarbūs vaiko tolesnei raidai.
Pasikonsultuokite su mūsų komanda, jei pastebite, kad jūsų vaikui:
raumenų silpnumas arba per didelis kūno sustingimas
motorinio vystymosi vėlavimas (nepakelia galvos, nesėdi, vėluoja pradėti vaikščioti)
asimetriją arba nenatūralias kūno pozas
maitinimo, čiulpimo, rijimo sunkumai
progresuojantys raumenų kontraktūros arba sąnarių deformacijos
anksčiau įgytų motorinių įgūdžių praradimą
įtariama skoliozė arba klubų problemos.
Kaip gydome nervų ir raumenų sutrikimus?
Diagnostika ir planavimas
Neurologinis ir ortopedinis įvertinimas
3D eisenos analizė
Priešoperacinė rizikos įvertinimas (PrePARE)
Individualus gydymo planas
Konservatyvusis gydymas
Neurologinė fizioterapija (Vojta, Bobath, NDT, PNF)
Botulino toksinas (BTX)
Ortopediniai įtaisai, korsetai, ortezės
Farmakoterapija
Chirurginis gydymas
Vienalaikės daugiapakopės operacijos (SEMLS)
Abipusė klubo sąnarių rekonstrukcija be gipso
Mažai invazinis raumenų pailginimas (PERCS/SPML)
Stuburo korekcijos (tarp jų – esant SMA, OI)
Reabilitacija ir ilgalaikė priežiūra
Reabilitacija nuo pirmosios dienos po operacijos
Reguliarios ortopedinės ir neurologinės apžiūros
Bendradarbiavimas su šeima ir globėjų švietimas
Koordinuojama priežiūra per visą vaikystę ir paauglystę
Vaikų cerebrinis paralyžius (VCP)
Vaikų cerebrinis paralyžius – tai neprogresuojantis judėjimo ir laikysenos sutrikimas, atsirandantis dėl smegenų pažeidimo ankstyvuoju jų vystymosi etapu – vaisiaus vystymosi metu, gimdymo metu arba per pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Nors pats smegenų pažeidimas neprogresuoja, jo pasekmės – netinkamas raumenų tonusas, kontraktūros ir galūnių deformacijos – gali stiprėti vaikui augant, jei nebus laiku pradėtas gydymas.
Dažniausios ortopedinės problemos MPD:
klubinio sąnario subliukimas arba išnirimas – viena iš rimčiausių komplikacijų, sukelianti skausmą ir funkcijos sutrikimą,
raumenų ir sausgyslių kontraktūros (tarp jų – pakinklių sausgyslių, klubo-juosmens raumens, Achilo sausgyslės),
pėdų deformacijos ir eisenos sutrikimai,
skoliozė ir laikysenos sutrikimai.
Chirurginis gydymas:
„Paley European Institute“ – kaip pirmasis centras Lenkijoje – įdiegėme vienalaikę, abipusę nestabilių klubo sąnarių rekonstrukciją be gipso tvarsčių, su nedelsiama reabilitacija jau kitą dieną po operacijos. Dėl to pavyko pasiekti 97 % klubų stabilumą po operacijos, sutrumpinti buvimo ligoninėje laiką iki 3–4 parų (palyginti su 2–3 savaitėmis taikant standartinį metodą) ir žymiai sumažinti komplikacijų riziką. Ši procedūra, apimanti, be kita ko, trigubą dubens osteotomiją (tPAO), per pastaruosius 8 metus sėkmingai atlikta daugiau nei 150 pacientų.
Vaikams, turintiems sudėtingesnes deformacijas, atliekame vienu metu vykdomas daugiapakopę operaciją – SEMLS (Single-Event Multilevel Surgery). Per vieną operaciją vienu metu koreguojamos kaulų ir minkštųjų audinių deformacijos įvairiuose galūnės lygiuose – nuo klubo, per kelį iki pėdos – o tai leidžia pagerinti ėjimo modelį, sumažinti hospitalizacijų skaičių ir sutrumpinti bendrą gydymo trukmę. SEMLS visų pirma svarstoma vaikams, sergantiems diplegine arba keturių galūnių spastine MPD forma, kurie vaikšto savarankiškai arba turi potencialą išmokti vaikščioti, paprastai 6–12 metų amžiaus. Tinkamumas operacijai nustatomas remiantis išsamiu klinikiniu įvertinimu ir kompiuterine 3D ėjimo analize, kuri leidžia tiksliai nustatyti, kurie biomechanikos elementai reikalauja korekcijos.
Pooperacinė reabilitacija apima funkcinę fizioterapiją, skirtą teisingų judėjimo modelių įsisavinimui, raumenų jėgos ir pusiausvyros pratimus, tinkamų ortozių parinkimą bei reguliarias ortopedines apžiūras – visa tai vykdoma bendradarbiaujant su visa vaiko šeima.
Spina bifida
Stuburo skliauto nesuaugimas – tai sudėtingas nervinio vamzdelio įgimtas defektas, susidarantis jau ankstyvuoju vaisiaus vystymosi etapu. Dėl jos netinkamai užsidaro stuburo ir nugaros smegenų struktūros, o tai gali sukelti įvairaus sunkumo – nuo lengvų iki labai sunkių – neurologinius, ortopedinius ir urologinius sutrikimus.
Gydymas „Paley European Institute“ remiasi keturiais pagrindiniais principais:
Ankstyvoji diagnostika – neurologinis ir vaizdinis tyrimas, leidžiantis nustatyti defekto apimtį ir laipsnį bei su juo susijusius komplikacijų.
Chirurginis gydymas – neurochirurginės ir ortopedinės operacijos, skirtos apatinių galūnių, klubų, kelių ir pėdų deformacijoms bei raumenų silpnumo sukeltiems eisenos sutrikimams koreguoti. Stuburo spina bifida taip pat yra viena iš indikacijų taikyti vienu metu atliekamas daugiapakopines operacijas (SEMLS), kai kartu pasireiškia sudėtingos galūnių deformacijos.
Intensyvi reabilitacija – pritaikyta prie neurologinio sutrikimo lygio ir apimties, apimanti ėjimo mokymą, raumenų jėgos stiprinimą ir ortopedinių priemonių parinkimą.
Reguliari pažangos stebėsena – ilgalaikis vaiko vystymosi stebėjimas, nes šis sutrikimas daro įtaką judėjimo sistemos veikimui per visą vaikystę ir paauglystę.
Chirurginis gydymas:
„Paley European Institute“ – kaip pirmasis centras Lenkijoje – įdiegėme vienalaikę, abipusę nestabilių klubo sąnarių rekonstrukciją be gipso tvarsčių, su nedelsiama reabilitacija jau kitą dieną po operacijos. Dėl to pavyko pasiekti 97 % klubų stabilumą po operacijos, sutrumpinti buvimo ligoninėje laiką iki 3–4 parų (palyginti su 2–3 savaitėmis taikant standartinį metodą) ir žymiai sumažinti komplikacijų riziką. Ši procedūra, apimanti, be kita ko, trigubą dubens osteotomiją (tPAO), per pastaruosius 8 metus sėkmingai atlikta daugiau nei 150 pacientų.
Vaikams, turintiems sudėtingesnes deformacijas, atliekame vienu metu vykdomas daugiapakopę operaciją – SEMLS (Single-Event Multilevel Surgery). Per vieną operaciją vienu metu koreguojamos kaulų ir minkštųjų audinių deformacijos įvairiuose galūnės lygiuose – nuo klubo, per kelį iki pėdos – o tai leidžia pagerinti ėjimo modelį, sumažinti hospitalizacijų skaičių ir sutrumpinti bendrą gydymo trukmę. SEMLS visų pirma svarstoma vaikams, sergantiems diplegine arba keturių galūnių spastine MPD forma, kurie vaikšto savarankiškai arba turi potencialą išmokti vaikščioti, paprastai 6–12 metų amžiaus. Tinkamumas operacijai nustatomas remiantis išsamiu klinikiniu įvertinimu ir kompiuterine 3D ėjimo analize, kuri leidžia tiksliai nustatyti, kurie biomechanikos elementai reikalauja korekcijos.
Pooperacinė reabilitacija apima funkcinę fizioterapiją, skirtą teisingų judėjimo modelių įsisavinimui, raumenų jėgos ir pusiausvyros pratimus, tinkamų ortozių parinkimą bei reguliarias ortopedines apžiūras – visa tai vykdoma bendradarbiaujant su visa vaiko šeima.
Pacientą prižiūri tarpdisciplininė komanda – neurochirurgai, ortopedai, neurologai, vaikų urologai ir reabilitologai – kurie kiekviename gydymo etape glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.
Stuburo raumenų atrofija (SMA)
Nugaros smegenų raumenų atrofija – tai genetinė nervų ir raumenų liga, kurios metu degeneruoja nugaros smegenų judesiniai neuronai, o tai sukelia raumenų silpnumą ir atrofiją, ypač liemens ir galūnių raumenų. Išskiriami keli SMA tipai, nuo sunkiausio 1 tipo (pasireiškiančio kūdikystėje) iki lengvesnio 3 tipo. Dėka šiuolaikinių gydymo metodų (tarp jų – genų terapijos ir ligos eigą modifikuojančių vaistų) vis daugiau vaikų, sergančių SMA, funkcionuoja geriau nei prieš kelerius metus, tačiau jiems vis dar dažnai reikalinga ortopedinė pagalba.
Svarbiausia ortopedinė problema: skoliozė
Skoliozė pasireiškia beveik visiems 1 ir 2 tipo SMA sergantiems pacientams bei maždaug pusei 3 tipo sergančių pacientų. Susilpnėję stuburo stabilizuojantys raumenys negali išlaikyti jo tinkamoje padėtyje, todėl vaikui, bandančiam sėdėti savarankiškai, gali išsivystyti būdingas lankinis išlinkimas. Skoliozė sergant SMA yra ne tik estetinė problema – ji riboja krūtinės ląstos talpą ir apsunkina kvėpavimą, taip pat sutrikdo pusiausvyrą sėdint vežimėlyje.
Konservatyvusis gydymas:
Korsetai (pvz., individualiai pritaikytas TLSO korsetas, dėvimas sėdint) gali sulėtinti iškrypimo progresavimą, tačiau paprastai negali jo visiškai sustabdyti ar ištaisyti – jų vaidmuo yra „laimėti laiko“ iki tol, kol vaikas bus pasirengęs galimai chirurginei operacijai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka fizioterapija ir tinkamai parinktos sėdėjimo priemonės (vežimėliai su šonine liemens atrama), kurios padeda kuo ilgiau išlaikyti teisingą kūno padėtį.
Chirurginis gydymas:
Kai iškrypimas žymiai progresuoja, svarstoma galimybė atlikti stuburo korekciją ir stabilizavimą naudojant implantus (strypus, varžtus), kurie driekiasi nuo viršutinės stuburo dalies iki dubens. Vaikams, kurie dar nevaikšto, toks stabilizavimas iki dubens leidžia ištaisyti dubens pasvirimą ir užtikrina stabilų pagrindą sėdėjimui. Sprendimas dėl operacijos priimamas individualiai, paprastai tarp 8 ir 12 metų amžiaus, priklausomai nuo iškrypimo progresavimo greičio. Labai mažiems vaikams visiška stuburo stabilizacija galėtų sustabdyti krūtinės ląstos augimą – tokiais atvejais naudojami augantys implantai (growing rods) arba VEPTR tipo sistemos, kurias reikia periodiškai pailginti, vaikui augant.
Klubai: daliai 2 tipo SMA sergančių pacientų (net iki 30 %) pasitaiko klubo sąnario išnirimas. Jei vaikas nevaikšto, išnirimas savaime paprastai nereikalauja gydymo, nebent jis sukelia skausmą arba prisideda prie dubens pasislinkimo ir skoliozės progresavimo.
Ilgalaikė priežiūra apima reguliarius stuburo rentgenologinius tyrimus (dažniau, jei išlinkis viršija 20° ir vaikas auga), fizioterapiją, skirtą judesių amplitudės išlaikymui ir kontraktūrų prevencijai, taip pat glaudų bendradarbiavimą su pulmonologu ir neurologu teikiant daugiadisciplininę priežiūrą.
Retto sindromas (RTT)
Retto sindromas – tai genetiškai sąlygotas neurologinis vystymosi sutrikimas, kurį sukelia X chromosomoje esančio MECP2 geno mutacija. Dėl paveldėjimo būdo šia liga serga beveik išimtinai mergaitės, o jos paplitimas svyruoja nuo 1:10 000 iki 1:23 000 gyvų naujagimių. Vaikas vystosi normaliai iki maždaug 6–18 gyvenimo mėnesių, po to praranda anksčiau įgytus įgūdžius ir sustoja tolesnis jo vystymasis.
Liga vystosi etapais:
I etapas (maždaug 6–18 gyvenimo mėnesių) – nežymūs pokyčiai: vaikas tampa pernelyg ramus, mažiau žaidžia, pablogėja akių kontaktas, sulėtėja galvos apimties augimas.
II etapas (maždaug 1–3/4 metų amžius) – staigus arba laipsniškas raidos regresas: tikslingų rankų judesių, kalbos ir ėjimo praradimas; atsiranda būdingi stereotipiniai rankų judesiai (pvz., rankų sukiojimas, judesiai, primenantys rankų plovimą), kvėpavimo sutrikimai (hiperventiliacija, apnėja), miego sutrikimai bei socialinių ir motorinių įgūdžių pablogėjimas.
III etapas (ikimokyklinis ir mokyklinis amžius) – santykinės stabilizacijos etapas: gerėja bendravimas ir susidomėjimas aplinka, mažėja emocinis nestabilumas, tačiau išlieka judėjimo sunkumai; gali pasireikšti epilepsija.
IV etapas (nuo maždaug 15 metų) – motorinių gebėjimų pablogėjimas ir skoliozės rizikos padidėjimas; dauguma pacientų nustoja vaikščioti ir laikosi nenatūralių kūno pozicijų, nors pažinimo ir bendravimo funkcijos paprastai išlieka stabilios arba šiek tiek pagerėja.
Tarp būdingų Rett sindromo požymių taip pat yra: ataksija (koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai), apatinių galūnių raumenų atrofija, bendras afekto susilpnėjimas ir simptomai, primenantys vaikų autizmą. Kartu gali pasireikšti osteoporozė, bruksizmas, svorio nepakankamumas, vidurių užkietėjimas, apraksija ir širdies sutrikimai.
Gydymas yra išskirtinai simptominis – šiuo metu nėra priežastinio gydymo metodo. Mūsų komanda atlieka fizioterapiją, parenka ortopedines priemones, palengvinančias kasdienį gyvenimą, o prireikus nukreipia pacientės į ortopedinį skoliozės ir kitų judamojo aparato komplikacijų gydymą. Priežiūra taip pat apima logopedo pagalbą, mitybos konsultacijas, psichologinę pagalbą bei tinkamai pritaikytą ugdymą – visa tai siekiant užtikrinti mergaitėms kuo geresnį bendravimą bei socialinį, emocinį ir intelektualinį vystymąsi, atsižvelgiant į jų galimybes.
Šeiminė spazminė paraparezė
Retto sindromas – tai genetiškai sąlygotas neurologinis vystymosi sutrikimas, kurį sukelia X chromosomoje esančio MECP2 geno mutacija. Dėl paveldėjimo būdo šia liga serga beveik išimtinai mergaitės, o jos paplitimas svyruoja nuo 1:10 000 iki 1:23 000 gyvų naujagimių. Vaikas vystosi normaliai iki maždaug 6–18 gyvenimo mėnesių, po to praranda anksčiau įgytus įgūdžius ir sustoja tolesnis jo vystymasis.
Liga vystosi etapais:
I etapas (maždaug 6–18 gyvenimo mėnesių) – nežymūs pokyčiai: vaikas tampa pernelyg ramus, mažiau žaidžia, pablogėja akių kontaktas, sulėtėja galvos apimties augimas.
II etapas (maždaug 1–3/4 metų amžius) – staigus arba laipsniškas raidos regresas: tikslingų rankų judesių, kalbos ir ėjimo praradimas; atsiranda būdingi stereotipiniai rankų judesiai (pvz., rankų sukiojimas, judesiai, primenantys rankų plovimą), kvėpavimo sutrikimai (hiperventiliacija, apnėja), miego sutrikimai bei socialinių ir motorinių įgūdžių pablogėjimas.
III etapas (ikimokyklinis ir mokyklinis amžius) – santykinės stabilizacijos etapas: gerėja bendravimas ir susidomėjimas aplinka, mažėja emocinis nestabilumas, tačiau išlieka judėjimo sunkumai; gali pasireikšti epilepsija.
IV etapas (nuo maždaug 15 metų) – motorinių gebėjimų pablogėjimas ir skoliozės rizikos padidėjimas; dauguma pacientų nustoja vaikščioti ir laikosi nenatūralių kūno pozicijų, nors pažinimo ir bendravimo funkcijos paprastai išlieka stabilios arba šiek tiek pagerėja.
Tarp būdingų Rett sindromo požymių taip pat yra: ataksija (koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai), apatinių galūnių raumenų atrofija, bendras afekto susilpnėjimas ir simptomai, primenantys vaikų autizmą. Kartu gali pasireikšti osteoporozė, bruksizmas, svorio nepakankamumas, vidurių užkietėjimas, apraksija ir širdies sutrikimai.
Gydymas yra išskirtinai simptominis – šiuo metu nėra priežastinio gydymo metodo. Mūsų komanda atlieka fizioterapiją, parenka ortopedines priemones, palengvinančias kasdienį gyvenimą, o prireikus nukreipia pacientės į ortopedinį skoliozės ir kitų judamojo aparato komplikacijų gydymą. Priežiūra taip pat apima logopedo pagalbą, mitybos konsultacijas, psichologinę pagalbą bei tinkamai pritaikytą ugdymą – visa tai siekiant užtikrinti mergaitėms kuo geresnį bendravimą bei socialinį, emocinį ir intelektualinį vystymąsi, atsižvelgiant į jų galimybes.
Šeiminė spazminė paraparezė
Šeiminė spastinė paraparezė – tai retų, genetiškai sąlygotų neurodegeneracinių ligų grupė, kuriai būdingas progresuojantis nervų takų, atsakingų už apatinių galūnių judesių kontrolę, pažeidimas. Liga pasireiškia didėjančiu spastiniu tonusu (padidėjusiu raumenų įtempimu) ir kojų raumenų jėgos silpnėjimu, dėl ko palaipsniui blogėja eisena ir pusiausvyra.
Gydyme itin svarbi yra daugiaplanė fizioterapija, skirta kuo ilgiau išlaikyti judėjimo funkciją, raumenų tonuso kontrolei (tarp kita ko, naudojant botulino toksiną), ortotinių priemonių pritaikymui ir – tam tikrais atvejais – ortopediniam kontraktūrų bei deformacijų, atsiradusių dėl ilgalaikės spastikos, gydymui. Kaip ir kitų nervų ir raumenų sutrikimų atveju, paciento priežiūra reikalauja reguliaraus stebėjimo ir neurologų bei ortopedų komandos bendradarbiavimo.
Galimi straipsniai
https://doi.org/10.1007/978-3-319-69380-4_20
Į pacientą ir šeimą orientuotas požiūris
Osteointegracinis gydymas – tai ne tik chirurginė procedūra, bet ir procesas, reikalaujantis paramos daugeliu lygmenų: fiziniu, emociniu ir socialiniu. Todėl „Paley European Institute“ taikome šeimos orientuotos priežiūros modelį, pagal kurį pacientas ir jo artimieji aktyviai dalyvauja visame gydymo procese.
Specialistų komanda – chirurgai, kineziterapeutai, psichologai ir protezuotojai – bendradarbiauja, siekdama užtikrinti visapusišką priežiūrą prieš operaciją, gydymo metu ir reabilitacijos laikotarpiu. Pacientai ir jų šeimos gauna aiškią informaciją apie kiekvieną gydymo etapą, o tai padeda priimti apgalvotus sprendimus ir sumažina su gydymu susijusį stresą.
Taip pat didelį dėmesį skiriame psichologinei paramai ir paciento paruošimui gyvenimui su protezu po osteointegracijos. Dėl to prisitaikymo procesas vyksta saugiai, o pacientas gali palaipsniui atgauti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi kasdieniame gyvenime.
Toks požiūris leidžia mums vertinti gydymą holistiškai – ne tik kaip operaciją, bet kaip kelią į geresnę paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nervų ir raumenų sutrikimai kyla iš nervų sistemos arba pačių raumenų – būtent neuronų, raumenų arba nervų ir raumenų jungčių pažeidimas ar disfunkcija sukelia netinkamą raumenų tonusą, jėgos silpnumą ir koordinacijos sutrikimus. Dėl to antrinai išsivysto ortopediniai sutrikimai – kontraktūros, sąnarių deformacijos, skoliozė ar klubų nestabilumas. Todėl gydymas turi apimti tiek neurologinį, tiek ortopedinį požiūrį.
Įspėjamieji požymiai yra, be kita ko: motorinio vystymosi vėlavimas (vaikas nekelia galvos, nesėdi, nevaikšto amžiui būdingu laiku), per didelis kūno silpnumas arba sustingimas, asimetrinė laikysena, sunkumai maitinant ir ryjant, taip pat anksčiau įgytų judėjimo įgūdžių praradimas. Jei kyla abejonių, visada verta pasikonsultuoti su vaikų neurologu.
Priklausomai nuo įtariamos ligos, atliekami, be kita ko: neurologinis tyrimas ir raumenų tonuso įvertinimas, per fontanelę atliekamas ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), EMG tyrimas, raumenų biopsija, kompiuterinė 3D eisenos analizė, o genetinių ligų atveju (pvz., SMA, Retto sindromas) – genetinė konsultacija ir molekuliniai tyrimai.
SEMLS (Single-Event Multilevel Surgery) – tai vienkartinė daugiapakopė operacija, kurios metu per vieną chirurginę procedūrą vienu metu koreguojamos kelios apatinės galūnės deformacijos – nuo klubo, per kelį iki pėdos. Ji dažniausiai taikoma vaikams, sergantiems vaikų cerebriniu paralyžiumi (ypač diplegine arba keturių galūnių forma), tačiau ją taip pat galima svarstyti vaikams, sergantiems spina bifida ir kitomis ligomis, turinčiomis įtakos judėjimo sistemai. Dėl tokio požiūrio sumažėja hospitalizacijų ir anestezijų skaičius, taip pat sutrumpėja bendras gydymo laikas.
Tai „Paley European Institute“ taikomas autentiškas metodas, pagal kurį abiejų klubo sąnarių operacija atliekama vienu metu, netaikant gipso tvarsčių, o tai leidžia pradėti reabilitaciją jau kitą dieną po operacijos. Palyginti su standartiniu metodu, tai sutrumpina buvimo ligoninėje laiką (3–4 paros vietoj 2–3 savaičių), sumažina komplikacijų riziką ir leidžia pasiekti aukštą klubų stabilumo lygį po operacijos.
Ne. Gydymas visada prasideda nuo išsamios diagnostikos ir individualaus įvertinimo. Daugeliu atvejų pakanka konservatyvaus gydymo – neurologinės fizioterapijos, botulino toksino, ortopedinių įtvarų ar farmakoterapijos. Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai konservatyvūs metodai neduoda pakankamo pagerėjimo arba kai deformacijos progresuoja ir kelia grėsmę vaiko funkcijoms ar sveikatai.
Sergant tokiomis ligomis kaip nugaros smegenų raumenų atrofija, susilpnėja stuburą stabilizuojantys raumenys, todėl jie negali išlaikyti stuburo tinkamoje padėtyje – ypač kai vaikas pradeda sėdėti savarankiškai. Skoliozė paprastai sparčiai progresuoja ir, be estetinio aspekto, gali riboti krūtinės ląstos tūrį bei apsunkinti kvėpavimą, todėl ją būtina reguliariai stebėti ir, jei reikia, gydyti chirurginiu būdu.