Kontaktas

Reabilitacija per žaidimą

Kviečiame į teminius užsiėmimus, kuriuose pramogos derinamos su viršutinių galūnių reabilitacija. Tai pirmoji visiškai originali bimanualinės terapijos programa Lenkijoje, kurią parengė Paley Europos instituto kineziterapeutai ir ergoterapeutai.

Kaip tai veikia

Kiekvienas seansas yra pritaikytas individualiems paciento poreikiams.

Visos pamokos vyksta Paley Europos institute, kambariuose, pritaikytuose jauniausių poreikiams.

Užsiėmimai vyksta keturių asmenų grupėse, todėl dalyviai gali bendrauti tarpusavyje.

Su kiekvienu vaiku dirba vienas kineziterapeutas arba ergoterapeutas.

Bimanualinė terapija

Viršutinėse galūnėse tai padeda vaikams išmokti naudotis abiem rankomis vienu metu ir praktikuoti kasdieniame gyvenime būtinas veiklas. Žaidimuose ir veiklose naudojami kruopščiai suplanuoti ir kartojami pratimai, kurie kartu su dideliu intensyvumu garantuoja terapijos veiksmingumą.

Maisto gaminimo sesija

Jis atliekamas galvojant apie vaikus po ortopedinių operacijų, tokių kaip policavimas ir alkūnės tiesinimas. Kulinarijos užsiėmimai leidžia jiems lavinti motorinius įgūdžius ir mankštinti viršutines galūnes.

Kelionės turas

Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi (CP) hemiplegijos forma, kviečiami kartu žaisti mažuosius keliautojus, kurie aktyviai remia viršutinių galūnių reabilitaciją.

Reabilitacijos seansai

Kam?
Vaikai ir paaugliai, turintys raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų, daugiausia sukeltų cerebrinio paralyžiaus (CP), įgimtų klubo sąnario defektų ar kitų ortopedinių būklių, kuriems planuojama atlikti chirurginę operaciją (pvz., klubo osteotomiją, selektyvią nugarinę rizotomiją – SDR).
Tikslas – optimaliai paruošti raumenų ir kaulų sistemą bei pagerinti bendrą vaiko būklę ir darbingumą prieš procedūrą.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
-Stiprinami raumenys, stabilizuojantys sąnarius (ypač aplink klubus ir liemenį).
- Pagerinti sąnarių judesių amplitudę, išvengti kontraktūrų ir fiksuotų pokyčių.
- Kiek leidžia vaiko būklė, mokytis teisingų judėjimo modelių, kad būtų lengviau įgyvendinti pooperacinę reabilitaciją.
- Tėvų / globėjų švietimas apie mankštą ir priežiūrą.
Metodai ir įrankiai:
Individuali kineziterapija (aktyvūs, pasyvūs, asistuojami pratimai).
Terapiniai masažai, raumenų atpalaidavimo metodai ir sąnarių mobilizacija.
Pratimai bendram fiziniam pasirengimui ir koordinacijai gerinti (pvz., su kamuoliais, pusiausvyros platformomis).
Konsultacijos su ortopedu, kineziterapeutu, logopedu arba psichologu (atsižvelgiant į poreikius).

Kam?
Vaikai po ortopedinių klubo sąnarių operacijų (pvz., osteotomijos, gūžduobės rekonstrukcijos,
raumenų pailginimas, šlaunikaulio išlyginimo korekcija).
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
- Raumenų jėgos atkūrimas ir tinkamo judesių amplitudės atkūrimas klubo sąnaryje.
-Teisingų judėjimo modelių mokymasis po sąnarių biomechanikos korekcijos.
-Pooperacinių komplikacijų (sąaugų, kontraktūrų, judesius ribojančių randų) prevencija.
- Pagerinti bendrą fizinį pasirengimą ir judrumą.
Metodai ir įrankiai:
-Individualūs kineziterapijos užsiėmimai, skirti sąnarių judrumo gerinimui, sėdmenų ir pritraukiamųjų/atitraukiamųjų raumenų stiprinimui.
-Ergoterapija, orientuota į kasdienės veiklos atlikimą (ADL).
-Kvėpavimo technikos, audinių masažas, limfos drenažas (priklausomai nuo patinimo ir audinių būklės).
- Jei reikia, pagalba naudojant ortopedinius įdėklus, ortopedinę įrangą.

Kam?
Vaikai po SDR procedūros, kuria siekiama sumažinti apatinių galūnių spazmiškumą pacientams, sergantiems CP
(ypač spazminės diplegijos forma).
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
– Maksimalus operacijos poveikio išnaudojimas, t. y. raumenų įtampos sumažinimas.
– Mokymasis naujų, taisyklingų judesių modelių – spazmiškumas dažnai kompensavo stabilumo stoką, todėl būtina stiprinti laikysenos raumenis.
– Pagerėjusios eisenos funkcijos, pusiausvyra, koordinacija.
– Profilaktinių pratimų tęsimas siekiant ilgalaikėje perspektyvoje išvengti kontraktūrų.

Metodai ir įrankiai: -
– Intensyvūs pratimai giliesiems liemens raumenims, antigravitaciniams raumenims stiprinti.
– Eisenos lavinimas naudojant įrangą (vaikštynes, ramentus, ortozes) arba be jos, priklausomai nuo vaiko būklės.
– Neuromobilizacijos terapija, skirta giliesiems jutimams ir motorinei kontrolei.
– Hidroterapija, vandens pratimai (jei įstaigoje yra įrengtas reabilitacijos baseinas).

Kam?
– Vaikai, kuriems pasireiškia kontraktūros, sausgyslių ir raumenų sutrumpėjimai, kuriems reikalinga pakartotinė, laipsniška galūnių padėties korekcija.
– Paprastai naudojama vaikams, sergantiems KP, turintiems pėdos defektų (pvz., šleivapėdystės), kelio sąnario kontraktūrų ir kt.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
– Laipsniškas raumenų ir sausgyslių ilginimas kontroliuojamai įstatant galūnę į gipsinį įtvarą.
– Deformacijų gilėjimo prevencija ir galiausiai esamų deformacijų ištaisymas.
– Pasirengimas tolesnei motorinei reabilitacijai koreguotoje padėtyje.
Metodai ir įrankiai:
– Sąnarių kampų įvertinimas ir matavimas prieš ir vėlesnių gipso keitimų metu.
– Reguliarus gipso keitimas (kas 1–2 savaites), siekiant dar labiau ištempti susitraukusias struktūras.
– Lygiagrečiai – pratimai raumenims, antagonistiniams ištemptiems raumenims, stiprinti ir eisenos lavinimas (jei įmanoma).
– Tėvų švietimas apie aktorių priežiūrą ir kontrolę.

Kam?
-Vaikai, kuriems pasireiškia per didelis tam tikrų raumenų grupių spazmiškumas ar aktyvumas, dėl kurio atsiranda netinkami judesių modeliai ar deformacijos.
– Pirmiausia naudojamas sergant cerebriniu paralyžiumi, siekiant apriboti nenormalius judesius ir lavinti taisyklingesnį judesių modelį.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
– Patologinių motorinių modelių sumažinimas.
– Leisti vaikui saugiai mankštintis tam tikroje galūnės padėtyje, o tai padeda atkurti judesius.
-Spastiškumo gydymo palaikymas kartu su kitais metodais (pvz., botoksu, fizine reabilitacija).

Metodai ir įrankiai:
– Vadinamųjų slopinamųjų gipso įtvarų (slopinamųjų gipso) uždėjimas tokioje padėtyje, kuri neleidžia nekontroliuojamai lenktis, suktis ar perkelti svorio į netinkamą vietą.
– Lygiagrečiai taikoma ergoterapija ir kineziterapija, siekiant lavinti naujus judėjimo modelius.
- Stebėjimas ir galimi nustatymų pakeitimai viešnagės metu.

Kam?
- Vaikams, kurie buvo gydyti botulino toksinu (Botox), siekiant laikinai sumažinti spazmiškumą tam tikrose raumenų grupėse (pvz., sergant KP, distonija).
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
- Naudojant „terapinį langą“ – laikotarpį, kai sumažėjusi raumenų įtampa leidžia efektyviau tempti raumenis ir mokytis naujų judesių modelių.
-Kontraktūros pasikartojimo prevencija taikant intensyvią fizinę reabilitaciją
- Judesių amplitudės gerinimas, antagonistinių raumenų stiprinimas ir funkcinių veiklų lavinimas.
Metodai ir įrankiai:
-Intensyvi kineziterapija, orientuota į raumenų, kuriems buvo suleistos botulino toksino injekcijos, tempimą ir stiprinimą.
-Ortozė, teipavimas (pvz., kinezioteipavimas) teisingam sąnarių padėčiai palaikyti.
-Ergoterapija, orientuota į rankinių įgūdžių ir kasdienės veiklos gerinimą.

Kam?
– Vaikai, sergantys hemiplegija, hemipareze ar galūnių asimetrija, dažniausiai KP eigoje.
– „babyCIMT“ – skirta jauniausiems vaikams, kuriuos norime skatinti naudoti silpnesnėmis galūnėmis ankstyvoje vaikystėje.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
– Tai apima dominuojančios / efektyvesnės galūnės imobilizavimą (pvz., įtvaru, rankove), siekiant priversti naudoti parezės pažeistą galūnę.
– Intensyvus veiklos mokymas (vadinamasis užduočių atlikimas), leidžiantis funkciškai pagerinti silpnesnės rankos / kojos darbą.
– Pagerėjusi koordinacija, padidėjusi jėga ir judesių amplitudė galūnėje, kuri anksčiau buvo naudojama rečiau.
Metodai ir įrankiai:
– Ergoterapija žaidimų, manualinių ir funkcinių pratimų, atliekamų daugiausia su silpnesne galūne, forma.
– Laipsniškas įvairių veiklų pristatymas – nuo paprastų manipuliacijų iki sudėtingesnių užduočių
– Motyvuoti vaiką patraukliomis mankštos formomis, įtraukiant tėvus į terapinį procesą.

Kam?
- Vaikams, kuriems, be standartinės fizinės reabilitacijos, reikalinga parama kasdienėje veikloje ir skatinimas mankštintis žaidimų ir praktikos forma.
– Ypač rekomenduojama vaikams, turintiems savarankiškumo (ADL), motorinės koordinacijos ar judesių planavimo sunkumų.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
– Reabilitacijos derinimas su praktine veikla (maisto gaminimas, išvykos, teminė veikla), siekiant sustiprinti motyvaciją ir savarankiškumą.
– Gerinti rankų judesių koordinaciją, abiejų rankų darbą, išlaikyti pusiausvyrą – gaminant maistą, užsiimant kasdiene veikla.
– Motorinio planavimo ir veiksmų sekų praktikavimas natūraliomis sąlygomis.
Metodai ir įrankiai:
– Terapinis maisto gaminimas – vaikas gamina patiekalus kartu su terapeutais ir tėvais, mokosi pjaustyti, maišyti ir matuoti ingredientus.
– „Kelionių“ veikla gali apimti trumpas išvykas, ekskursijas ir išvykas.
– Lygiagrečiai: motorinės reabilitacijos elementai, jėgos pratimai, koordinacijos pratimai, pritaikyti prie klasės scenarijaus.

Kam?
– Vaikai, kurių motorinė kontrolė susilpnėjusi, kuriems pasireiškia paralyžius, parezė, ypač kai norime sustiprinti arba „priminti“ konkrečių raumenų darbą.
– Dažnai naudojamas esant MPD, meningomielocelei ir nugaros smegenų pažeidimams.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
-Naudojant saugius elektros impulsus raumenų susitraukimui sukelti ir taisyklingiems judesiams išmokti (pvz., einant).
- Gerinti raumenų jėgą ir raumenų koordinaciją.
- Vaiko sąmoningumo apie konkrečios raumenų grupės darbą didinimas.
Metodai ir įrankiai:
-FES kartu su ėjimo treniruotėmis (pvz., kelio tiesiamųjų raumenų, pėdos nugarinių lenkiamųjų raumenų stimuliavimas).
- Lygiagreti kineziterapija: funkciniai pratimai, eisenos lavinimas, vandens pratimai su elektrostimuliacija (jei yra tinkama įranga).
-Tėvų švietimas ir instruktavimas, jei įmanoma, atliekant namų stimuliaciją prižiūrint specialistui.

Kam?
Vaikai, kuriems reikia pagerinti fizinę būklę, ištvermę ir motorinę koordinaciją.
Jis gali būti skirtas plačiai pacientų grupei, turinčiai įvairių neurologinių ir ortopedinių sutrikimų, taip pat antsvorio turintiems vaikams ar asmenims, turintiems laikysenos problemų.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:
-Bendrojo lavinimo gimnastikos pobūdžio pratimai, atsižvelgiant į vaiko ribotumus ir poreikius.
- Padidina raumenų jėgą, lankstumą, stabilizuoja laikyseną.
- Ugdyti reguliaraus fizinio aktyvumo įprotį.
Metodai ir įrankiai:
-Grupiniai ir individualūs užsiėmimai naudojant kilimėlius, reabilitacinius kamuolius, juostas ir gimnastikos kopėčias.
- Kvėpavimo, tempimo, stiprinimo, koordinacijos pratimai.
- Žaidimai ir aktyvūs žaidimai, tinkamai pritaikyti dalyvių gebėjimams.

Kam?

- Vaikai, turintys maitinimosi sutrikimų, maisto selektyvumą, rijimo sunkumų ar nenorą gerti (dažnai sergantys MPD, autizmu, genetinėmis ligomis).
- Maži vaikai, turintys su valgymu susijusių sensorinių problemų.
Pagrindinės prielaidos ir tikslai:

- Veido ir burnos aparato sutrikimų įvertinimas ir gydymas, normalių refleksų bei čiulpimo, rijimo, kramtymo modelių atkūrimas.
- Laipsniškas naujų maisto produktų, tekstūrų, skonių pristatymas – sensorinių barjerų šalinimas.
- Taisyklingos valgymo pozos ir pagalbinio maitinimo metodų mokymasis (tėvams/globėjams).
Metodai ir įrankiai:

-Maitinimo terapija (įskaitant tokius metodus kaip SOS maitinimo metodas, BLW – jei pritaikyta poreikiams).
-Burnos pratimai: logopediniai masažai, kalbos aparato ir veido raumenų stimuliavimas.
-Konsultacijos su dietologu, logopedu, neurologopedu, psichologu – daugiaspecialis požiūris.

Vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi (CP)

Tikslai ir uždaviniai:

Pagerina judesius ir padeda išvengti kontraktūrų.
Savarankiškumo gerinimas aktyvioje veikloje (ADL), bendravime, socialiniame funkcionavime.
Įvairūs terapijos metodai: NDT-Bobath, Vojta (jaunesniems), PNF, ergoterapija, hidroterapija.

Vaikams, sergantiems SMA (stuburo raumenų atrofija)

Tikslai ir uždaviniai:

Stiprinti kvėpavimo raumenis, palaikyti maksimalią raumenų jėgą ir judesių amplitudę.
Skoliozės, kontraktūrų, kvėpavimo takų komplikacijų prevencija.
Kvėpavimo pratimai (kvėpavimo technikos, kosulio pagalba), ortopedinė pagalba.

Vaikai, sergantys meningomielocele

Tikslai ir uždaviniai:

Motorinė reabilitacija, ypatingą dėmesį skiriant paralyžiaus atsipalaidavusių raumenų grupių stiprinimui ir stuburo stabilizavimui.
Išmokti efektyviai judėti (pvz., su ortoze, neįgaliojo vežimėlyje), užkirsti kelią ortopedinėms deformacijoms.
Kasdienės veiklos mokymai, šlapimo takų ir odos higienos priežiūra (pragulų prevencija).

Su genetinėmis ligomis

Tikslai ir uždaviniai:

Kompleksinis požiūris, priklausomai nuo ligos tipo (pvz., Dauno sindromas, raumenų distrofija, retos medžiagų apykaitos ligos).
Daugiaspeciali priežiūra – kineziterapija, ergoterapija, logopedija, psichologija.
Metodų pritaikymas prie vaiko kognityvinių gebėjimų ir motorinio išsivystymo lygio.

Kiekvienas seansas turi savo specifiškumą, atsirandantį dėl terapinio tikslo ir grupės, kuriai jis skirtas. Tačiau bendras vardiklis yra:

Individualizuotas požiūris – poreikių vertinimas, tikslų nustatymas ir reabilitacijos plano pritaikymas.
Daugiadisciplininė komanda – gydytojai (ortopedas, neurologas), kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai/neurologiniai logopedai, psichologai, dietologai, ortopedai.
Lygiagretus tėvų švietimas – tęsti rekomenduojamus pratimus ir priežiūros principus namuose.
Tęstinė terapija namuose – viešnagės namuose poveikio įtvirtinimas yra labai svarbus ilgalaikiam vaiko funkciniam pagerėjimui.

Reabilitacijos užsiėmimai – tai intensyvi reabilitacijos forma, dažnai derinama su patrauklia veiklos forma (žaidimais, išvykomis, maisto gaminimu), kuri didina vaikų motyvaciją ir padeda jiems pasiekti geresnių rezultatų.

Kineziterapija nebūtinai turi būti nuobodi!

Žaidimas yra natūrali vaikų aplinka ir vienas iš būdų, kaip jie mokosi apie pasaulį. Į žaidimą įtraukdami kineziterapijos elementus, skatiname vaikus įsitraukti į pratimus, o ne traktuoti juos kaip nemalonią pareigą. Jie užmezga ryšį su terapeutu, kuris grindžiamas bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu. O tai yra pagrindinis elementas, leidžiantis veiksmingai pasiekti terapinius tikslus.

Agata Przybylowska
Paley Europos instituto kineziterapeutas