Paly ABC - Izoliacija

Žmonėms iš prigimties reikia bendravimo su kitais. Galimybė pasikalbėti su žmogumi, kuris mus supranta, išklauso ir domisi mūsų gyvenimu, yra svarbi mūsų gerovei ir psichinei sveikatai. Nors bėgant metams poreikis leisti laiką su kitais žmonėmis, atrodo, mažėja, gyvenime būna momentų, kai kitų žmonių parama ir artumas yra ypač svarbūs.

Kai moteris laukiasi pirmojo vaiko, ji gali tikėtis aplinkinių susidomėjimo. Artimi draugai ir tolimi pažįstami klausinėja, kaip ji jaučiasi, giria, kaip gražiai atrodo, ir dažnai žada padėti prižiūrėti kūdikį, kai jis gims. O tada kūdikis gimsta ir viskas pasikeičia. Po pirmosios susižavėjimo kūdikiu (jau nebe mama) bangos atsiranda tuštuma. Draugai ištirpsta, žadėta parama neateina, o viltis virsta karčiu nusivylimu. Ir nors jauna mama visą parą yra su kitu žmogumi, ji jaučiasi vieniša ir atskirta nuo likusio pasaulio. Santykiai su vaiku nėra simetriški. Suaugusysis turi užtikrinti saugumą, prisiimti atsakomybę už vaiką ir skirti jam rūpestį bei dėmesį. Tai gali būti varginantis darbas, ypač kai šalia nėra žmonių, galinčių padėti pagrindiniam globėjui. Be to, atsigauti po gimdymo reikia laiko. Nuovargis ir naujų pareigų perteklius gali reikšti, kad, nepaisant to, jog labai reikia bendrauti su kitais suaugusiaisiais, paprasčiausiai neužtenka jėgų organizuoti susitikimus namuose ar išeiti su draugais.

Tėvams, auginantiems lėtinėmis ligomis sergantį vaiką, kyla papildoma izoliacijos rizika. Jie dažniau susiduria su kitų (kadaise artimų) žmonių nesupratimu, jų padėties menkinimu ar vengimu. Vienatvė ir izoliacijos jausmas gali atsiliepti jų santykiams su vaikais. Atrodytų, kad kuo daugiau laiko praleidžiama su vaiku, tuo geriau. Tačiau ne mažiau svarbi ir globėjo gerovė. Jei jis nuolat pavargsta ir visi sprendimai bei atsakomybė gula ant jo pečių, tai gali lemti nepageidaujamą ir kaltę vaikui sukeliantį elgesį. Tuo pat metu globėjams gali sumažėti pasitikėjimas savimi, savo tėvystės įgūdžiais ir kompetencija.

Dėl izoliacijos ir su ja susijusios vienatvės žmonėms kyla miego sutrikimų, prastesnės nuotaikos, nerimo atsiradimo ar sustiprėjimo ir didėja depresijos rizika. Ilgalaikę izoliaciją patiriantiems žmonėms blogiau sekasi įsiminti naują informaciją, mokytis ir atlikti kitus pažintinius procesus.

Dabartinė pandemija taip pat didina vaikų vienatvės ir izoliacijos riziką. Jaunuoliams, kurie anksčiau lankė mokyklą, reguliariai susitikdavo su draugais ir lankė užklasinę veiklą, šis laikas yra ypač skausmingas. Tačiau verta prisiminti, kad yra vaikų, kurie tokią izoliaciją patyrė gerokai anksčiau, nei prasidėjo uždarymas. Tai vaikai, kurie serga lėtinėmis ligomis, dažnai yra priversti ilgą laiką likti namuose arba gydymo įstaigose, negali dalyvauti pamokose ir socialiniuose susibūrimuose. Deja, dėl draugų ir reguliarios bendraamžių grupės veiklos trūkumo jaunuoliams kyla emocinių problemų atsiradimo rizika. Ir nors jaunesni vaikai gali gerai funkcionuoti namuose, kur juos palaiko tėvai ir žaidžia broliai ir seserys, paaugliams tai yra iššūkis. Augantiems paaugliams bendraamžių grupė yra tokia pat svarbi kaip ir šeima, o tėvų paramos gali nebeužtekti. Ir nors pirmosiomis savaitėmis po mokyklų uždarymo daugelis jaunuolių šiek tiek atsikvėpė, nes pamokos nebuvo tokios intensyvios ir nereikėjo susitikti su nemėgstamais mokiniais, po kurio laiko tiesioginio asmeninio kontakto trūkumas pradėjo skaudžiai jaustis.

Baimę išeiti į lauką didina užsidarymas namuose, nes tai atima galimybę kasdien bendrauti su išoriniu pasauliu ir sutramdyti nerimą. Šiuo sunkiu laikotarpiu jaunuoliams reikia dar daugiau supratimo ir paramos. Užtikrinkite juos, kad jie visada gali jumis pasikliauti, kad esate šalia jų ir kad jie gali kreiptis į jus bet kokiu klausimu. Vis dėlto neprimeskite savęs. Paaugliams reikia daugiau privatumo ir nepriklausomybės nei jaunesniems vaikams - juk jie pamažu įžengia į suaugusiųjų amžių. Gerbkite tai, bet būkite šalia. Kartu išgyvensite pandusų ir suaugusiųjų sunkumus.

LITERATŪRA:

Mandai M., Kaso M., Takahashi Y., Nakayama T. (2018), Loneliness among mothers bringing children under the age of 3 years and predictors with special reference to the use of SNS: a community-based cross-sectional study, BMC Women's Health.

Thompson T., Rodebaugh T.L., Bessaha M.L., Sabbath E.L., The Association Between Social Isolation and Health: An Analysis

Tėvų ir paauglių diadų iš šeimos gyvenimo, aktyvumo, saulės, sveikatos ir mitybos tyrimo, Clinical Social Work Journal

Florian V., Krulik T. (1991), Loneliness and social support of motothers of chronically ill children (Vienatvė ir socialinė parama chroniškai sergančių vaikų motinoms), Socialiniai mokslai ir medicina.

Currie G., Szabo J. (2020), Socialinė izoliacija ir atskirtis: tėvų patirtis rūpinantis retais neurologiniais sutrikimais sergančiais vaikais, International Journal of Qualitative Studies on Health and Well-being.

Caspi A., Harrington H., Moffitt T. E., Milne B. J., Poulton R., (2006), Socialiai izoliuoti vaikai po 20 metų, Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine

Loades M.E. et al (2020), Rapid Systematic Review: the Impact of Social Isolation and Loneliness on the Mental Health of Children and Adolescents in the Context of COVID-19, Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry.