Palejowe ABC - ACCEPTANCE

Juose aptarsime visus svarbius klausimus, kurie turi įtakos visam gydymo procesui. Šioms temoms taip pat skirkite ypatingą dėmesį. Tikimės, kad mūsų abėcėlė padės jums dar geriau pasirengti gydymui Paley Europos institute. Mūsų psichologas tebėra jūsų žinioje. Linkime malonaus skaitymo ir pradėkite nuo pirmojo mūsų Paley abėcėlės įrašo.

A kaip PRIĖMIMAS

Vienas iš tikslesnių šio žodžio apibrėžimų yra toks: " susitaikymas su tuo, ko negalima pakeisti". Skamba akivaizdžiai? Bet ar tai tikrai taip paprasta?

Dažnai kartojamas šūkis "priimk save" tapo nuvalkiota fraze ir, užuot nuraminęs, tiesiog erzina. Visi apie tai kalba, bet kai prieina prie reikalo, mes nežinome, nei kaip tai padaryti, nei kas iš tikrųjų yra tas priėmimas.

Koks jausmas, kai sutinkate ką nors malonaus?

Akimirkai užmerkite akis ir prisiminkite malonų prisiminimą. Prisiminkite situaciją, kurioje jautėtės saugūs ir laimingi. Atkreipkite dėmesį, kur bėga jūsų mintys ir kaip reaguoja jūsų kūnas. Kas tame prisiminime, kas tame įvykyje buvo tokio, kad jį gerai prisimenate, kad galite pasakyti "tai buvo tai, ką visiškai priėmiau". Greičiausiai tai, kas ten įvyko, visai nebuvo idealu. Tačiau dėl kažkokių priežasčių jus sužavėjo ta vieta, vaizdas, žmogus.

Dabar akimirką pagalvokite apie situaciją, kurioje jaučiatės nepatogiai. Galbūt pavėlavote į autobusą? O gal jūsų vaikas ėmė garsiai verkti ir muštis jums einant, o jūs norėjote su juo praleisti gražią popietę? Ar jums buvo lengva susitaikyti su tuo, kas nutiko, ar priešingai?

Priimti save

Sąžiningai prisipažinkite sau - ar priimate save tokį, koks esate? Ar galite atsistoti priešais veidrodį ir pasakyti savo atspindžiui: man viskas gerai?

Daugeliui žmonių sunku priimti savo emocijas, kūną, išvaizdą, gyvenimo būdą. Jie mano, kad sutikti su kažkuo reiškia pritarti tolesniam nepageidaujamam elgesiui ir situacijoms. Jie tarsi sako sau: "Aš tai paleidžiu, vis tiek nieko nepakeisiu".

Priėmimas reiškia mūsų pasirengimą pripažinti, kad realybė yra tokia, kokia yra. Tačiau tai nereiškia, kad apsiriboju pasyvaus stebėtojo, neturinčio įtakos niekam, vaidmeniu. Galiu priimti savo pykčio protrūkį arba tai, kad reagavau ne taip, kaip norėjau, nepriekaištaudamas sau, kad vėl nepavyko ar kad esu beviltiškas. Kartu galiu apmąstyti, kaip kitą kartą ištaisyti savo klaidą arba reaguoti taip, kaip, mano manymu, būtų tinkama ir naudinga.

Priimdamas save pripažįstu, kad galiu daryti klaidas ir jas ištaisyti. Savo netobulumus priimu rūpestingai ir švelniai ir kartu galiu juos tobulinti. Atsižvelgiu į tai, kad kai kuriuos dalykus galiu kontroliuoti, o kai kurių - ne. Atkreipiu dėmesį į savo mintis, poreikius ir jausmus ir svarstau, ar jie man tarnauja. Jei tarnauja - puiku. O jei ne - ieškau būdų, kaip sau padėti, ir imuosi pokyčių.

Vaiko priėmimas

Mandagus, neklaužada, paklusnus, nepaklusnus, išsiblaškęs tėtis, tinginys, užsispyręs kaip močiutė... Etikečių dėžutėje galime rinktis kaip didžiausiame sandėlyje. Suaugusiesiems lengva klijuoti etiketes savo vaikams, nors jiems patiems nemalonu, kai kas nors tai daro su jais. Tam tikra prasme etikečių klijavimas vaikui (bet ir mums patiems, mūsų partneriui, kaimynams) yra tarsi užrištų akis - tai trukdo mums suprasti vaiką ir jo elgesio priežastis. Taip elgdamiesi nutolstame nuo mažo žmogaus supratimo ir sunkiau priimame vaiką tokį, koks jis yra - su visomis stiprybėmis ir silpnybėmis, su privalumais ir trūkumais. Kai stengiamės nežiūrėti į vaiką tik per jo gabumų ar savybių, kurias laikome pastoviomis, prizmę, sukuriame erdvę visiškai priimti vaiką, įžvelgti jo individualumą ir unikalumą.

Kaip ir mes patys, priimti vaiką nereiškia sutikti su jo skaudžiais žodžiais ar elgesiu. Aš priimu šį mažą žmogų su visomis jo emocijomis. Suteikiu jam erdvės išreikšti savo jausmus, parodyti, kas jam svarbu, o kas ne. Kartu rūpinuosi savo ribomis - suimu jį už rankos, kai jis mane muša, paimu jo striukę, kai jis nori išbėgti į gatvę, sakau "NE", kai su kažkuo nesutinku. O kai noriu, kad mano vaikas elgtųsi kitaip, paaiškinu jam jam suprantama kalba, kas man svarbu. Vengiu kritikuoti, lyginti, gėdinti ir grasinti. Vaikas, kaip ir mes, turi teisę daryti klaidas ir iš jų mokytis. Jis turi teisę būti blogos nuotaikos, turėti blogą dieną (kaip ir mes!). Jis turi teisę būti pavargęs. Jei elgiamės su juo su meile ir priimame jį tik tada, kai jis yra laimingas, atitinka mūsų lūkesčius ir "žino, kaip elgtis", parodome jam, kad priimame ir mylime jį tik tada, kai jis daro tai, kas mums patinka. Tikriausiai nė vienas iš tėvų nenori, kad jo vaikas jo priėmimą ir meilę suvoktų sąlygiškai ir manytų, kad jis vertingas tik tada, kai yra paklusnus, mokykloje gauna penketus ir atitinka kitų žmonių lūkesčius.

Kai į savo vaiką žiūrite kaip į atskirą nuo jūsų asmenį, galite priimti jo planus, svajones ir tai, kokiu žmogumi jis tampa. Tai padeda šiek tiek nustumti į šalį savo lūkesčius vaiko atžvilgiu ir norą jį įtalpinti į tam tikrą sistemą ar schemą. Tapę dėmesingesni vaiko poreikiams ir svajonėms, galėsite veiksmingiau jį palaikyti ir būti jo vedliu per gyvenimą.