ABC by Paley - Miegas

Miegas turi įtakos mūsų veiklai dienos metu, kalbos įgūdžiams, gebėjimui susikaupti, suprasti skaitomą tekstą, įsiminti ir net virškinimui, alkio jausmui ar imuninės sistemos veikimui. Kai miegame nepakankamai, sutrinka visi minėti veiksniai. Be to, miegas taip pat svarbus įsisavinant žinias ir mokantis naujų dalykų. Tinkamas miegas ar nakties miegas teigiamai veikia prisiminimų konsolidavimą, o tai reiškia, kad naujovės geriau įsirėžia į galvą ir mes lengviau jas pasiekiame.

Kiekvieno žmogaus gyvenime - nuo kūdikystės iki senatvės - būna akimirkų, dienų ar savaičių, kai miegas mažai tikėtinas, o nuovargis verčia užmigti bet kurioje vietoje ir padėtyje. Kartais miegui sutrukdyti pakanka paprastos slogos ar galvos skausmo. Lėtinis miego trūkumas taip pat būdingas mažų vaikų tėvams arba tiems, kurie gydosi ligoninėje. Kita vertus, paaugliams būna pakitęs miego ir budrumo ritmas, todėl jie negali užmigti 22 val. vakaro, kad be problemų atsibustų 6 val. ryto. Taigi jie eina miegoti gerokai po vidurnakčio ir vis tiek turi keltis auštant, o tai gali lemti nuolatinį nuovargį ir sunkumus susikaupti, apetito pokyčius ir nuotaikos sutrikimus (žinoma, tokius pokyčius gali lemti daug veiksnių, tačiau miegas vaidina didelį vaidmenį).

Kad miegas būtų geresnis, verta pasidomėti vieta, kurioje miegame. Geriausia būtų, jei atsikratytume tokių dėmesį blaškančių dalykų kaip televizorius, kompiuteris ar išmanusis telefonas ir paliktume juos už durų. Šalia gulinti elektronika labai vilioja ja naudotis, o žiūrėjimas į mėlyną šviesą skleidžiantį ekraną gali trukdyti mums užmigti (nes sutrinka mieguistojo melatonino sekrecija). Miego kambaryje turėtų būti tylu ir tamsu.

Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems sunku užmigti, jei jie jaudinasi dėl kitos dienos. Dėl spaudimo greitai užmigti organizmas, užuot nusiraminęs ir pasinėręs į miegą, nuolat prabunda. Todėl tokiomis akimirkomis geriau užsiimti kuo nors kitu - skaityti knygą, spręsti galvosūkius, kryžiažodžius ar spalvinti spalvotus puslapius, o ne įtemptai stengtis užmigti. Taip pat gali padėti atsipalaidavimo technikos, kai palaipsniui įtempiami ir atpalaiduojami atskiri raumenys (tokių atsipalaidavimo ir meditacijų galima rasti, pavyzdžiui, "YouTube" - taigi tereikia įsijungti, paklausyti mokytojo ir atsipalaiduoti).

Kai kurie tėvai nerimauja, kad jų vaikų miegas po operacijos pablogėjo. Taip gali nutikti po didelių operacijų ir bendrosios anestezijos. Laimei, šis poveikis yra laikinas, todėl verta būti kantriems.

Tačiau tuo metu gali atsirasti ne tik sunkumų užmigti, bet ir dažnų prabudimų, taip pat naktinių siaubų. Naktiniai siaubai - tai kažkas kita nei košmarai. Vaikas, sapnuojantis košmarą, dažnai pabunda ir ieško paguodos pas tėvus. Kitą dieną sugeba atkurti šį blogą sapną ir apie jį papasakoti. Kita vertus, vaikai, kurie patiria naktinius siaubus, kitą dieną nieko neprisimena ir negali papasakoti, kas nutiko. Naktį jie pradeda labai garsiai šaukti ir (arba) verkti. Tėvai negali nuraminti tokio vaiko, be to, jie jaučia, kad, nepaisant atvirų akių, nėra jokio kontakto su vaiku.

Vaiko, patiriančio naktinius siaubus, vaizdas gali būti siaubingas ir tėvai tikrai nepamirš šios patirties. Vaikas, nors jo akys atviros (nors gali būti ir užmerktos), vis dar miega. Vadinasi, jo negalima pažadinti. Tokiu atveju geriausia užtikrinti vaiko saugumą, kad jis nesusimuštų ir nesusižeistų, ir palaukti nerimo priepuolio nepabudinant vaiko ar neįjungiant šviesos. Naktiniai siaubai vaikams pasitaiko gana dažnai. Dažniausiai jie praeina savaime, tačiau bet kuriuo atveju, kai kažkas neramina tėvus, verta apsilankyti pas gydytoją ir atlikti diagnostiką, kad būtų atmestas, pavyzdžiui, geležies trūkumas, kuris gali padidinti naktinių siaubų riziką.

Žinių ir įkvėpimo šaltiniai, kurių dėka buvo sukurtas šis straipsnis:

• Su, X., ir Wang, D.-X. (2017). Pooperacinio miego gerinimas. Current Opinion in Anaesthesiology
• Rampes S. et.al (2020) Postoperaciniai miego sutrikimai ir jų galimas poveikis chirurginių operacijų rezultatams, The Journal of Biomedical Research