ABC pagal Paley - STRESAS

Kai susiduriame su potencialia ar realia grėsme, mūsų protas ir kūnas reaguoja vienu iš kelių galimų būdų. Tai, kad tam tikru momentu reaguojame vienodai, nereiškia, kad taip pat reaguosime ir kitu gyvenimo momentu. Mūsų reakcijos, nors dažnai būna panašios, laikui bėgant gali keistis. Galime mobilizuotis, kad spręstume problemas (kovos mechanizmas) arba jų vengtume (pabėgimo mechanizmas). Taip pat gali pasireikšti sustingimo reakcija, kai negalime nieko daryti, nes situacija atrodo pernelyg sudėtinga ar tragiška.

Stiprus stresas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, alpulys, dusulys, miego sutrikimai ir krūtinės skausmas. Jis taip pat gali paveikti jūsų nuotaiką, sukeldamas nerimą, liūdesį ar pyktį, ir prisidėti prie valgymo sunkumų. Tuomet visiškai prarandame apetitą arba, priešingai, persivalgome.

Ilgalaikis arba trumpalaikis, bet intensyvus stresas gali neigiamai paveikti įsiminimo procesus. Štai kodėl taip dažnai nutinka, kad vaikas, puikiai pasiruošęs pamokai, per testą negali prisiminti informacijos, kurią puikiai žinojo. Tas pats gali nutikti ir susitikimo su gydytoju atveju - ši situacija daugeliui žmonių yra tokia įtempta, kad galvoje gali pasidaryti tuščia, ir visi klausimai, su kuriais atėjome, išnyks.

Kalbant apie pačią vizito eigą - patiriant stresą gali būti sunku tinkamai prisiminti jo eigą ir visą svarbią informaciją, kurią sužinojome jo metu. Todėl per tokį susitikimą verta užsirašyti. Turėtų užtekti žodžių -kelių, kurie padės mums vėliau lengviau prisiminti svarbius dalykus.

Ne visada galime pašalinti priežastis, dėl kurių patiriame stresą. Tačiau tai nereiškia, kad esame pasmerkti kankinančiam chroniškos įtampos poveikiui. Tikriausiai niekas nenustebs, kad mankšta turi teigiamą poveikį gerai savijautai ir streso mažinimui. Geriausia išbėgti, išeiti į lauką, pašokti - taip, kaip darė mūsų protėviai ir ką patvirtina ir tyrimų efektyvumas. Taip pat gali būti naudinga pasinaudoti psichoterapija, kurios metu kartu su psichoterapeutu pažvelgsime į neigiamus mąstymo modelius ir išmoksime geriau susidoroti su situacija, kurioje tenka gyventi. Kartais gali prireikti farmakoterapijos. Taip pat verta pasidomėti savo mityba ir kartu su dietologu / dietologe sudaryti mitybos planą, kuris geriausiai atitiktų mūsų gyvenimo būdą.

Žinių ir įkvėpimo šaltiniai, kurių dėka buvo sukurtas šis straipsnis:

• McEwen BS, Bowles NP, Gray JD, et al. (2015) Streso mechanizmai smegenyse, Nature Neuroscience
• Quesada AA, Wiemers US, Schoofs D, Wolf OT. (2012), "Psichosocialinio streso poveikis trikdo vaikų atminties atkūrimą", Psychoneuroendocrinology