"ABC by Paley" - modeliavimas

Kartais žmonės mokymąsi suvokia kaip veiklą, kuri vyksta naudojantis knygomis, klausantis mokytojo per pamoką ir įsimenant, ką jis nori mums pasakyti. Kita vertus, daugelis žmonių mano, kad veiksmingiausias būdas mokyti kitus, ypač vaikus, yra bausti arba versti juos daryti tam tikrus dalykus. Stebimi budrios ir baudžiančios globėjo akies, vaikai gali elgtis "taip, kaip reikia". Tačiau ilgainiui toks metodas gali pasirodyti nepatikimas ir duoti priešingų rezultatų, nei tikėtasi.

Taigi, kaip priversti vaikus norėti elgtis taip, kad jų elgesys atitiktų socialines normas ir šeimos vertybes? Atsakymas paprastas, nors jį įgyvendinti visai nelengva.

Gyvenkite ir bendraukite su vaiku ir kitais taip, kaip norėtumėte, kad jie gyventų.

Žmogus visą gyvenimą mokosi ir seka kitais. Normaliai besivystančių vaikų tyrimai parodė, kad yra dvi priežastys, kodėl vaikai mėgdžioja kitus. Pirmoji yra mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas. Antroji - socialinių ryšių palaikymas ir įsitraukimas į santykius su kitais. Taip pat nustatyta, kad vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, sunkiau sekasi mėgdžioti. Jų atveju modeliavimo ir pageidaujamo elgesio mokymosi procesas yra ypač svarbus, nes šioje srityje jiems reikia paramos.

Jau kūdikystėje galima pastebėti, kaip vaikai kartoja tam tikrą elgesį po savo globėjų - jie šypsosi, daro grimasas, iškiša liežuvį. Vaikai mokosi, kaip veikia juos supantis pasaulis, nuolat atkreipdami dėmesį į tai, ką daro kiti žmonės. Iki tam tikro momento didžiausią įtaką vaikams daro tėvai, nors net kelių mėnesių vaikai taip pat gali pasisemti pavyzdžių stebėdami kitus žmones - pažįstamus ir visiškai nepažįstamus, taip pat iš žiūrėtų filmų ar reklamų.

Mokymasis vyksta nuolat, net jei sąmoningai neketiname vaiko mokyti. Stebint globėjo judesius, vaiko sensomotorinėje žievėje kyla reakcija, kuri padeda jam išmokti atlikti stebimą veiklą. Šias žinias galime panaudoti norimam elgesiui mokyti, pavyzdžiui, siekti žaislų, padėti juos į lentyną ar ridenti kamuolį. Maži vaikai su malonumu mėgdžioja tėvų atliekamą veiklą: apsimeta kalbantys telefonu, vaikštantys po kambarį, o rimtu veidu šluosto vandenį nuo grindų ir sugeba nustebinti keiksmažodžiais, metamais stovint automobilių spūstyje. Tėvai, kurie skaito knygas savo vaikų akivaizdoje, bus stebimi savo vaikų, todėl skaitymas jiems taps kažkuo, kuo galima sekti.

Vaikai žaidimų aikštelėje gali stebėti, kaip kiti vaikai patiria nemalonumų dėl smurtinio žaidimo ar smūgių mentele, ir dėl to vengti tokio elgesio. Prieš pradėdami žaisti, jie gali stebėti, kaip žaidžia jų bendraamžiai, ir išmokti žaidimo taisyklių. Turėkite tai omenyje ir skirkite šiems mažiesiems stebėtojams šiek tiek laiko, o ne spauskite juos prisijungti prie linksmybių.

Modeliavimas - tai ne tik elgesys. Jis ne mažiau svarbus ir mokantis valdyti emocijas, spręsti konfliktus, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Jei norite išmokyti vaikus ramiai atsakyti į klausimus, palaukti savo eilės, pasakyti "labas", "atsiprašau" ar dalytis su kitais, verta įvesti šią praktiką savo namuose. Vaikai, augantys aplinkoje, kurioje suaugusieji elgiasi pagal savo vertybes ir standartus, o jie yra skatinami (bet ne verčiami) tai daryti, dažniau reaguoja ir elgiasi taip, kaip norėtų jų tėvai.

Geriau sutelkti dėmesį į veiksmą, kuris duoda ilgalaikį poveikį, dėl kurio vaikas viduje įsitikins, kad verta, pavyzdžiui, pasidalyti su kitais arba atsiprašyti už padarytą žalą. Jei jis matys tokio veiksmo vertę ir naudą, laikys jį svarbiu ir vertu įgyvendinti. Kita vertus, prievarta gali turėti tokį poveikį, kad vaikas nenorės daryti to, ko nori tėvai. Jei suaugusieji tikisi, kad vaikas su jais kalbėsis ramiai ir vykdys jų prašymus, o jie savo žodžiams priversti naudoja rėkimą, grasinimus ir bausmes, vaikas gaus tokį bendravimo modelį. Sunku tikėtis, kad jis elgsis neprievartiniu būdu, jei kasdien susiduria su nepatogumais.

Nors Lenkijoje mušti draudžia įstatymas, kai kurie suaugusieji vis dar mano, kad geriausia priemonė nuo nepaklusnumo yra tinkamas pliaukštelėjimas. Toks mąstymas prieštarauja ne tik logikai, bet ir mokslinėms ataskaitoms. Smurto - tiek žodinio, tiek fizinio - poveikis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių vaikus kartoti smurtinį elgesį. Bausmės vaikui didina riziką, kad nepageidaujamo elgesio dažnumas tik didės, o ne mažės. Kita vertus, tėvai, kurie sprendžia konfliktus nenaudodami smurto, ieško sprendimų ir domisi pašnekovo požiūriu, gali modeliuoti tokį elgesį, padėdami vaikui išmokti konstruktyvių bendravimo būdų.

Ikimokykliniame amžiuje vaikas tobulina kalbą, formuojasi jo kūno vaizdas ir valgymo įpročiai. Nuo to, kaip kalbame su vaikais ir kokius žodžius vartojame, labai priklauso, kaip greitai ir taisyklingai vaikas išmoks kalbą ir bendravimą su pasauliu. Kitas elgesio pavyzdys, galintis turėti įtakos tolesniam vaiko gyvenimui ir sveikatai, yra valgymo įpročiai. Vaikai išmoksta valgyti tam tikrus maisto produktus, remdamiesi suaugusiųjų, su kuriais praleidžia laiką, įsitikinimais, požiūriu ir elgesiu. Tai pasakytina ir apie tai, ką valgyti, ir apie tai, kaip tai daryti. Tėvai, kurie kasdien valgo įvairų sveiką maistą, padeda savo vaikams rinktis tokį patį maistą. Kita vertus, stebėdami, kaip globėjai valgo greitą maistą, nesveikus užkandžius ir užkandžiauja emocijomis, įskiepija vaikams tokį valgymo modelį.

Ikimokyklinis amžius ir paauglystė taip pat yra svarbūs teigiamo savęs vertinimo formavimuisi. Vaikai mokosi priimti savo kūną stebėdami tėvus ir jų požiūrį į kūną. Jei mama ar tėtis nuolat skundžiasi jų figūra, atkreipdami dėmesį į atsikišusius šonus ar per liekną kūną, vaikai mato, kad kūno išvaizda yra kažkas nepaprastai svarbaus ir į tai reikia atsižvelgti. Didelę įtaką savo kūno suvokimui daro ir žiniasklaidos pranešimai, taip pat kino ir muzikos žvaigždės, kurios įkvepia paauglius vaikus. Jei tėvai nepriima ir nemėgsta savo kūno, verta susilaikyti nuo neigiamų komentarų apie savo išvaizdą, bent jau kalbant su vaikais. Deja, statistika kelia nerimą ir rodo, kad vis jaunesni vaikai - net ikimokykliniame amžiuje - pradeda laikytis ribojančių dietų, per daug intensyviai sportuoti ar badauti, kad pateisintų lūkesčius dėl savo išvaizdos.

Kai vaikas tampa paaugliu, daugelis globėjų klaidingai mano, kad jie nebėra pavyzdys savo dukrai ar sūnui ir kad vaikas visiškai neatsižvelgia į jų nuomonę. Tačiau paaugliams tėvai vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį. Nors tuo pat metu jie stengiasi skrupulingai tai slėpti, ginčydamiesi su tėvais arba abejodami viskuo, ką jie sako. Mokymosi procesas vis dar vyksta pilnu tempu. Poveikį galima pastebėti ateinančiais metais. Kita vertus, pašalinis žmogus juos gali pastebėti jau dabar - vartojančius panašius žodžius, tą patį pasakojimo būdą, panašius gestus ar kalbančius tam tikromis temomis. Kartais susidaro įspūdis, kad kalbiesi su tuo pačiu žmogumi, tik jaunesniame ir vyresniame variante.

Taigi kitą kartą, kai ką nors sakysime vaikui ar jo akivaizdoje, pagalvokite, ar tai, kaip kalbame, kaip reaguojame ir kaip elgiamės, yra tai, ko norime išmokyti vaiką. Šios mažos budrios būtybės viską sugeria kaip kempinė, kruopščiai susikrauna į savo vis didėjančią patirties kuprinę ir su ja eina per gyvenimą.

Žinių ir įkvėpimo šaltiniai, kurių dėka buvo sukurtas šis straipsnis:

Sege R.D., Siegel B.S. (2018) Effective Discipline to Raise Healthy Children, Pediatrics

Waismeyer A., Meltzoff A.N. (2017) Learning to make things happen: infants' observational learning of social and physical causal event, Journal of Experimental Child Psychology