"ABC by Paley" - APDOVANOJIMAS

Kai gimsta kūdikis, tėvams natūraliai ir lengvai pasigirsta nuostabos žodžiai. Globėjai džiaugiasi kiekvienu nauju vaiko įgytu įgūdžiu, kiekvienu ištartu žodžiu ir mielomis šypsenomis, kurias vaikai gali dovanoti kaip niekas kitas.

Laikui bėgant, vaikams tampant vis savarankiškesniems, tampa vis sunkiau sužadinti tokį pat entuziazmą kaip pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ar metais. Tai natūralus procesas, leidžiantis tėvams pamažu ruoštis tam, kad jų vaikas kada nors taps suaugusiuoju ir paliks šeimos lizdą. Tačiau atminkite, kad pastebėti ir vertinti yra labai vertinga nepriklausomai nuo amžiaus. Tai yra rūpesčio ir tikėjimo kitu žmogumi ženklas. Ne mažiau svarbu nei išreikšti dėkingumą kitiems yra vertinti save ir savo pastangas.

Mokslininkė Carol Dweck pabrėžia, kad ypatingą dėmesį turėtume skirti pastangoms, kurias įdedame į užduotį. Ji nustatė, kad pagirdami kieno nors pastangas padedame jam išsiugdyti augimo mąstyseną. Toks dėmesys tobulėjimui lemia tai, kad mėgstama imtis naujų ir sudėtingų užduočių. Toks žmogus turi daugiau drąsos ir įsitikinimo, kad jam pavyks susidoroti, o jei ne - jis bandys dar kartą ir galiausiai išspręs problemą arba išmoks ko nors naujo.

Pastangų ir pastangų pripažinimas ypač svarbus vaikams, kurie dar tik vystosi ir mokosi ne tik pasaulio, bet ir savęs. Kai giriame vaikus už tai, kokie jie protingi, gražūs ir sumanūs, paradoksalu, bet užuot padėję jiems stiprinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi, galime užkirsti tam kelią. Kaip? Juk kai sakome komplimentus vaikui, turime gerų ketinimų ir norime jam parodyti, kaip jį vertiname. Tačiau pasirodo, kad, sutelkdami dėmesį į konkrečias savybes, stipriname vaikų įsitikinimą, kad jie yra protingi, išmintingi, greitos orientacijos ir sumanūs ir kad tai nepasikeis. Vaikai, kurie girdi, kad yra kvaili, tingūs ir beviltiški, taip pat išsiugdo jausmą, kad tokie ir liks, kad ir kas nutiktų.

Žmonės, kurie nuolat girdi, kokie jie yra kitų akyse, pradeda taip save matyti. Todėl jie nenoriai imasi naujų, sudėtingų užduočių, lengvai pasiduoda, nesiima iniciatyvos ir greitai palūžta dėl nesėkmių. vaikai, kurie girdi, kad yra kvaili ar tingūs, mano, kad vis tiek nesugebės susidoroti su sunkia užduotimi. Priešingai, vaikai, kurie dažnai giriami už tai, kokie jie protingi ir greiti, iš nesėkmės baimės atsisako naujų iššūkių. Jie bijo, kad jiems kas nors nepavyks, o nesėkmės sumenkins jų talentus. Jie bijo, kad kitų žmonių akyse nebebus tokie protingi ir sumanūs. Tai veiksmingai atgraso juos nuo naujų iššūkių.

Taigi, kaip paremti vystymosi orientaciją? Kaip vertinti vaiką, kad padėtumėte jam išvystyti sparnus?

Kai norite įvertinti savo vaiką, sutelkite dėmesį į pastebėjimus ir faktus.

Atkreipkite dėmesį, kiek laiko ir energijos vaikas skyrė užduočiai atlikti. Domėkitės vaiko sukurta užduotimi, procesu, piešiniu. Užduokite keletą klausimų, pasiteiraukite, kuo vaikas labiausiai patenkintas ir ką norėtų patobulinti.

Jei vaikui kas nors nepavyksta, pabrėžkite, kad jis dar nemoka to dalyko ar veiklos, bet netrukus išmoks.

Šis mažas žodelis "dar" turi didelę galią. Jis parodo vaikui, kad naujų įgūdžių mokymasis yra procesas, ir skatina jį priimti iššūkius.

Vertinkite ne tik vaiką, bet ir save, savo partnerį ir aplinkinius žmones.

Dažnai didžiausias mūsų kritikas esame mes patys. Nuolat lygindami save su kitais žmonėmis, lengvai paneigiame savo sėkmę, sumenkiname savo įgūdžius, pakertame savivertę. Žvelgdami į save švelniau, džiaugdamiesi tuo, ką jau pasiekėme, ir matydami savo pastangas, rodome vaikui pavyzdį, kaip reikia žiūrėti į naujus iššūkius. Savo ruožtu, išreikšdami dėkingumą kitiems žmonėms, padedame vaikams ugdyti socialines kompetencijas. Vaikų santykiai su tėvais atsispindi jų draugystėje. Kai mes pastebime ir vertiname savo vaikus ir kitus šeimos narius, didesnė tikimybė, kad ir vaikai pastebės ir vertins kitus.

Parodykime vaikams grupinės veiklos vertę.

Kai kurioms užduotims atlikti reikia bendradarbiauti. Kad ir kaip norėtume, kai kurių dalykų negalime išspręsti vieni. Gebėjimas veikti grupėje ir atkreipti dėmesį į procesą bei kelią, vedantį į tikslą, yra nepaprastai vertingas išteklius.

Mokykime vaikus spręsti problemas įvairiais būdais.

Skatinkime juos dalytis idėjomis ir bandyti įveikti sunkumus, net jei ankstesni metodai nepasiteisino. Vaikai gali nusivilti, jei vėl ir vėl bandys spręsti problemas tais pačiais neveiksmingais būdais. Tuomet palaikykime juos ieškant naujų idėjų ir įvertinkime jų pastangas.

...............................................................................

Yeager, D.S., Dweck, C.S. (2012). Mąstysenos nuostatos, skatinančios atsparumą: kai mokiniai tiki, kad asmenines savybes galima išsiugdyti. Educational Psychologist