Paly ABC - SEN

Miegas turi įtakos mūsų darbui dienos metu, kalbos įgūdžiams, gebėjimui sutelkti dėmesį, skaitymo supratimui, atminčiai ir net virškinimui, alkio pojūčiui ar imuninės sistemos veikimui. Kai miegame nepakankamai, sutrinka visi minėti veiksniai. Be to, miegas taip pat svarbus žinių įsisavinimui ir naujų dalykų mokymuisi. Tinkamas miegas ar nakties miegas teigiamai veikia prisiminimų konsolidavimą, o tai reiškia, kad žinutės geriau įsitvirtina mūsų galvose ir yra lengviau pasiekiamos.

Kiekvieno žmogaus gyvenime - nuo kūdikystės iki senatvės - būna laikotarpių, dienų ar savaičių, kai neįmanoma gerai išsimiegoti, o dėl nuovargio galime užmigti bet kurioje vietoje ar padėtyje. Kartais miegui sutrikdyti pakanka paprasto peršalimo ar galvos skausmo. Lėtinis nemiga taip pat būdinga mažų vaikų tėvams arba tiems vaikams, kurie guldomi į ligoninę. Kita vertus, paaugliams būna pakitęs miego ir budrumo ritmas ir jie negali užmigti 22 val. vakaro, kad be problemų atsibustų 6 val. ryto. Jie eina miegoti gerokai po vidurnakčio ir vis tiek turi keltis auštant, o tai gali lemti nuolatinį nuovargį ir sunkumus susikaupti, apetito pokyčius ir nuotaikos sutrikimus (žinoma, šiuos pokyčius gali lemti daug veiksnių, tačiau miegas vaidina didelį vaidmenį).

Norint geriau išsimiegoti, verta atkreipti dėmesį į tai, kur miegame. Geriausia būtų atsikratyti tokių trukdžių kaip televizorius, kompiuteris ar išmanusis telefonas ir palikti juos už durų. Gulint šalia elektronikos prietaisų stipriai kyla pagunda jais naudotis, o žiūrėdami į mėlyną šviesą skleidžiantį ekraną galime sunkiai užmigti (nes sutrinka miegą skatinančio melatonino sekrecija). Miego kambaryje turėtų būti tylu ir tamsu.

Tiek vaikai, tiek suaugusieji sunkiai užmiega, jei patiria stresą dėl būsimos dienos. Dėl spaudimo greitai užmigti organizmas nuolat jaudinasi, užuot nusiraminęs ir užmigęs. Todėl tokiu metu geriau užsiimti kuo nors kitu - skaityti knygą, spręsti galvosūkius, kryžiažodžius ar spalvinti spalvinimo knygelę, o ne stengtis užmigti. Taip pat gali padėti atsipalaidavimo technikos, kai palaipsniui įtempiami ir atpalaiduojami atskiri raumenys (tokių vadovaujamų atsipalaidavimo ir meditacijų galima rasti "YouTube" - tereikia įsijungti, klausytis garsiakalbio ir atsipalaiduoti).

Kai kurie tėvai nerimauja, kad jų vaikų miegas po operacijos pablogėjo. Taip gali atsitikti po didelių operacijų ir bendrosios anestezijos. Laimei, šis poveikis yra trumpalaikis, todėl verta būti kantriems.

Tačiau tuo metu gali būti ne tik sunku užmigti, bet ir dažnai pabusti, gali atsirasti naktinių siaubų. Naktiniai siaubai skiriasi nuo košmarų. Vaikas, sapnuojantis košmarą, dažnai pabunda ir ieško tėvų nuraminimo. Kitą dieną jis sugeba atkurti blogą sapną ir apie jį papasakoti. Priešingai, vaikai, kurie patiria naktinius siaubus, kitą dieną nieko neprisimena ir negali papasakoti, kas nutiko. Naktį jie pradeda labai garsiai rėkti ir (arba) verkti. Tėvai negali nuraminti tokio vaiko, be to, jaučia, kad su vaiku nėra jokio kontakto, nors jo akys yra atviros.

Vaiko, patiriančio naktinius siaubus, vaizdas gali kelti baimę, ir tėvai tikrai nepamirš šios patirties. Vaikas, nors jo akys atviros (nors gali būti ir užmerktos), toliau miega. Todėl jo negalima pažadinti. Tokiu atveju geriausia saugoti vaiką, kad jis į nieką neatsitrenktų ir nesusižeistų, ir išlaukti šį nerimo priepuolį jo nepabudinus ir neįjungus šviesos. Naktiniai siaubai vaikams yra gana dažni. Dažniausiai jie praeina ir savaime, nors bet kuriuo atveju, jei tėvams kas nors kelia nerimą, verta apsilankyti pas gydytoją ir atlikti diagnostinį patikrinimą, kad būtų atmestas, pavyzdžiui, geležies trūkumas, kuris gali padidinti naktinių siaubų riziką.

Žinių ir įkvėpimo šaltiniai, kurie paskatino parašyti šį straipsnį:

• Su, X., ir Wang, D.-X. (2017). Pooperacinio miego gerinimas. Current Opinion in Anaesthesiology
• Rampes S. et.al (2020) Postoperaciniai miego sutrikimai ir jų galimas poveikis chirurginių operacijų rezultatams, The Journal of Biomedical Research