Osteointegracijos operacija: eiga ir šiuolaikinės chirurginės technikos
Osteointegracijos procedūra – tai pažangi medicininė procedūra, kuri yra šiuolaikinės beprotezinių protezų technologijos pagrindas. Jos esmė – į kaulinį kanalą įdėti specialų implantą, kuris laikui bėgant tvirtai suauga su paciento kauliniu audiniu, su juo sudarant vieną tvirtą visumą. Dėka glaudaus gydytojų ir inžinierių bendradarbiavimo, ši technologija leidžia visiškai pašalinti tradicinėms protezėms būdingas problemas, tokias kaip skausmas, opos ar nestabilumas dantų lizde.
Apie ką skaitysite?
Chirurginės operacijos eiga
Operacija paprastai atliekama taikant blokadinę anesteziją – epidurinę arba subarachnoidinę, kuri visiškai blokuoja skausmą ir jautrumą nuo juosmens žemyn, o pacientas lieka sedacijos būsenoje. Pati chirurginė procedūra yra ypač tiksli ir prasideda nuo pjūvio atlikimo tolimajame stiebo gale, siekiant atidengti likusį kaulą. Labai svarbus elementas yra riebalinio ir poodinio audinio perteklių pašalinimas, siekiant sumažinti atstumą tarp kaulo ir odos, o tai yra esminis veiksnys siekiant išvengti vėlesnių komplikacijų.
Kitoje stadijoje gydytojas patikrina stiebo likutį, ar jame nėra nervinių išaugų, ir jas pašalina, siekdamas sumažinti pooperacinį skausmą. Raumenys pertvarkomi ir specialiais siūlais pritvirtinami tiesiai prie kaulo. Toks raumenų grupių išdėstymas skirtas ne tik stabilumui pagerinti, bet ir tam, kad ateityje būtų galima valdyti modernias protezes raumenų impulsais. Tada kaulinis kanalas nuosekliai išplečiamas specialiais išplėtimo įrankiais, kol pasiekiama norima forma ir dydis.
Pagrindinis operacijos etapas – titano strypo įdėjimas. Implantas atsargiai įspaudžiamas į paruoštą kanalą (press-fit technika), o tai užtikrina jo greitą pirminį stabilumą ir leidžia labai greitai pradėti reabilitaciją. Pabaigoje, odoje prie koto pagrindo, suformuojama apvali anga (stoma). Per šią angą praeina adapteris, jungiantis vidinį implantą su išoriniais protezo elementais.
Medžiagų technologija ir sauga
Operacijos sėkmė grindžiama biologiškai suderinamo titano naudojimu, kurį organizmas puikiai toleruoja ir kuris skatina kaulų augimą į šiurkštų implanto paviršių. Implanto paviršius padengtas labai akytu sluoksniu, kuris užtikrina greitą pooperacinį stabilumą ir leidžia susidaryti tvirtam biologiniam sąaugimui. Per odą einantis adapteris turi labai glotnų paviršių, kad būtų sumažinta minkštųjų audinių trintis, ir yra padengtas antibakteriniu niobio ir titano junginiu.
Dėl tokių tikslių operacinių metodų sėkmės rodiklis yra labai aukštas – šlaunikaulio osteointegracijos atveju pakartotinių operacijų procentas šiuo metu sudaro mažiau nei 2 %. Ši operacija ne tik atkuria pacientų mechaninį funkcionalumą, bet ir, pasinaudojant osseopercepcijos (giluminio pojūčio) reiškiniu, leidžia jiems vėl pajusti sąlytį su žeme. Operacijos pabaiga atveria kelią intensyviai fizioterapijai, kuri dažnai prasideda jau pirmąją ar antrąją dieną po operacijos.


