Skaitykite mūsų tinklaraštyje

Senelė ir senelis - šie du žodžiai pripildo širdį malonios šilumos ir primena bendrų atostogų, nerūpestingų žaidimų sode ar pasakų prieš miegą skaitymo vaizdus. Be tėvų, seneliai dažnai yra svarbiausi žmonės vaikų gyvenime. Ir nors rūpestį ir meilę dera rodyti kasdien, būtent sausio mėnesį švenčiame senelių ir prosenelių dieną. Taigi turime galimybę ypatingai pagerbti jų buvimą mūsų gyvenime.

Mums nepatinka jausti skausmą. Kai jis atsiranda, norime kuo greičiau jo atsikratyti. O kai tai nutinka mūsų vaikams... tada labiausiai norėtume jį iš jų atimti ir prisiimti sau, kad jiems nereikėtų kentėti.

Mums nepatinka jausti skausmą. Kai jis atsiranda, norime kuo greičiau jo atsikratyti. O kai tai nutinka mūsų vaikams... tada labiausiai norėtume jį iš jų atimti ir prisiimti sau, kad tik jiems nereikėtų kentėti. Ir nors skausmas yra toks nemalonus pojūtis tiek fiziškai, tiek emociškai, jis atlieka labai svarbų vaidmenį.

Prisijungimas prie sergančio vaiko šeimos yra susijęs su intensyvia įvairių emocijų banga. Pyktis, baimė ir nuoskauda persipina su neteisybės ir vienatvės jausmais. Dažnai tai susiję su savęs kaltinimu dėl vaiko ligos arba kritiniais balsais, kuriuos girdite iš kitų žmonių. Informacijos, emocinės paramos stoka ir iš specialistų gaunama prieštaringa informacija gali sukelti sumišimo ir bejėgiškumo jausmą.

Kai šeimoje atsiranda sergantis vaikas, kyla stipri įvairių emocijų banga. Pyktis, baimė ir nuoskauda persipina su neteisybės ir vienatvės jausmais. Dažnai prie to prisideda ir savęs kaltinimas dėl vaiko ligos arba kritiški balsai, kuriuos galima išgirsti iš kitų žmonių. Informacijos ir emocinės paramos stoka, taip pat prieštaringi pranešimai ir nuomonės, gaunamos iš skirtingų specialistų, gali sukelti pasimetimo naujoje situacijoje ir bejėgiškumo jausmą.

Kartais atsitinka taip, kad tėvai taip nori padėti ir paremti savo vaiką, kad, vedami gerų ketinimų, atima iš jo galimybę veikti savarankiškai. Situacijose, kuriose vaikas galėtų susidoroti pats arba su nedidele pagalba, tėvai padeda vaikui, norėdami sutaupyti jam pastangų ar nesėkmės patirties. Taip pat pasitaiko, kad skubėdami atlikti kasdienes pareigas globėjai neleidžia vaikui pernelyg įsitraukti į namų ruošos darbus ar kitą savarankišką veiklą, nes suaugusieji tai padarys geriau ar greičiau. Trumpalaikėje perspektyvoje ši strategija pasiteisina, tačiau žvelgdami į ją ilgalaikėje perspektyvoje vaikui labiau pakenkiame, nei jam padedame. Reikia laiko, kad vaikas įgautų praktikos ir išmoktų ką nors daryti teisingai - nesvarbu, ar tai būtų apsirengimas, maisto gaminimas, ar erdvėlaivių konstravimas.