Palejowe ABC - NOISE

Kiekvienas iš mūsų yra skirtingai jautrus garsui. Tai, kas vieniems yra malonus garsas, kitiems bus nepakeliama. Todėl verta pažvelgti į save ir savo vaikus, kad sužinotumėte, ar šiuo požiūriu reaguojame panašiai, ar skirtingai suvokiame garsus. Supratimas, kaip reaguojame į tam tikrus garsus, padės išvengti kai kurių konfliktų ir nesusipratimų.

Žinoma, nepaisant skirtingo mūsų jautrumo garsui, turime objektyvių duomenų, rodančių, kokio stiprumo garsas kenkia žmogaus klausai. Paprastumo dėlei galime daryti prielaidą, kad jei negalime aiškiai girdėti, ką mums sako arti mūsų stovintis pašnekovas, ir patys turime pakelti balsą, kad jis mus išgirstų, vadinasi, triukšmo lygis jau kenkia mūsų sveikatai.

Šiais laikais sunku išvengti triukšmo, ypač gyvenantiems miestuose. Tie, kuriems nepasisekė gyventi šalia judraus kelio ar oro uosto, puikiai žino, koks slegiantis yra transporto priemonių garsas, kuris nenutyla net vidury nakties. Prie to prisideda ir erzinantis žoliapjovių triukšmas už lango, nesibaigiantis remontas gretimame bute, kaimynystėje važiuojančių automobilių garsiniai signalai ir šunų lojimas. Tačiau kenksmingas triukšmas - tai ne tik išoriniai garsai. Garsūs ir nuolatiniai arba dažni ir netikėti garsai mūsų namuose taip pat kenkia mūsų klausai ir gerai savijautai: per garsiai grojanti muzika, įjungtas televizorius, dulkių siurblys ar maišytuvas....

Pernelyg didelis garsų kiekis aplinkoje yra stiprus stresorius mūsų organizmui. Kadangi vis daugiau žmonių gyvena triukšmingose pasaulio vietose, mokslininkai ėmėsi tirti, kaip triukšmas veikia žmones. Jie priėjo prie liūdnos išvados, kad yra ryšys tarp triukšmo ir padidėjusio nerimo, depresijos, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų. Akivaizdus šalutinis triukšmo poveikis yra spengimas ausyse ir klausos pablogėjimas. Taip pat paaiškėjo, kad intensyvūs garsai turi įtakos vaikų pažintinei raidai. Aplinkos triukšmas atitraukia vaikų dėmesį nuo to, ką jie tuo metu daro, ir taip neigiamai veikia jų gebėjimą susikaupti ir net kalbos raidą bei mokymąsi skaityti. Viena iš priežasčių yra ta, kad triukšmas trukdo teisingai išgirsti tam tikrus garsus ir taip trukdo vaikams teisingai įsisavinti kalbą.

Norint padėti vaikų vystymuisi ir gerai savijautai, verta reguliuoti triukšmo lygį jų aplinkoje. Ilgai būnant nuolat triukšmingose patalpose, vaikai (ir suaugusieji) gali būti sudirgę, nervingi ir dažniau patirti pykčio protrūkius.

Įvairūs garsai, kuriuos girdime vakare ir naktį bute, trukdo užmigti ir prisideda prie to, kad miegas gali būti ne toks ramus, koks turėtų būti. Klausos pojūtis yra labai jautrus staigiems garsams. Taip rūpinamasi mūsų saugumu. Todėl net ir tada, kai miegame, mūsų smegenys ausimis stebi aplinką ir tikrina, ar negresia pavojus. Kai tik ausys išgirsta motociklo, greitosios pagalbos automobilio ar virš namų praskrendančio lėktuvo garsą, mes pabundame (nors ryte to neprisiminsime). Mūsų organizme įvyksta daugybė pokyčių, kad pasiruoštume kovoti arba bėgti nuo galimo pavojaus. Ši sužadinimo būsena neturi teigiamos įtakos miegui. Sumažėja jo kokybė ir gilumas, todėl nustojame pakankamai miegoti. Naktinio triukšmo poveikis gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesijaučia pailsėję, nors miegojo 8-9 valandas.

Nors visa tai skamba gana bauginančiai, neturime pasyviai kęsti triukšmo. Taip nutinka mums visiems, jei atsiduriame triukšmingoje aplinkoje. Jei jūs ar jūsų artimieji yra ypač jautrūs garsiam triukšmui, pravartu po ranka turėti triukšmą slopinančias ausines arba paprastus ausų kamštukus. Jei norite sumažinti triukšmo lygį artimiausioje aplinkoje, stenkitės, kai tik įmanoma, išjungti televizorių ir radiją. Balkonuose ir soduose galime pasodinti aukštesnių krūmų ar medžių, kurie ilgainiui padės nuslopinti nepageidaujamą triukšmą. Supratimas apie žalingą triukšmo poveikį nuolat didėja, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau galimybių, galinčių padėti mums nutildyti triukšmą namuose. Roletai arba užuolaidos ne tik apsaugos mus nuo erzinančios šviesos už lango, bet ir sumažins triukšmą. Geras ir nebrangus pasirinkimas yra ir specialūs sandarikliai, kuriuos galima įmontuoti į durų slenksčius. O jei atsitiko taip, kad visą dieną praleidžiate su vaikais, kurie, pasirodo, turi blogą dieną ir nuo ryto šaukia, nedvejodami kelioms minutėms užsidarykite vonios kambaryje ir pabandykite ten rasti ramybę. Atitrūkimas nuo dirgiklių, kurie mus per daug slegia ir trikdo, padės mums atgauti pusiausvyrą. Kita vertus, apsipirkdami ieškokite parduotuvių, kuriose įvestos vadinamosios "tylos valandos". Jos pirmiausia skirtos žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas, siekiant padėti jiems funkcionuoti įvairių dirgiklių pilnoje vietoje. Tačiau tokią gerąją praktiką vertėtų įgyvendinti kasdien visų žmonių labui.

Būti tyloje ir mėgautis ja reikia išmokti ir kuo dažniau ja mėgautis. Tai bus naudinga ne tik tėvams, bet ir vaikams. Tyla padeda susikaupti ties užduotimis ir tiksliau bei teisingiau jas atlikti. Ji padeda nusiraminti ir nurimti. Be to, mums lengviau sutelkti dėmesį į savo jausmus, emocijas ir kūno pojūčius. Ne visiems tai patinka, todėl gali kilti pagunda slopinti savo mintis ar išgyvenamas emocijas fone grojant muzikai ar televizoriui. Tokios strategijos veiksmingai atitraukia mūsų dėmesį ir kartais gali būti naudingos. Tačiau kartais jos dar labiau atitolina mus nuo sprendimo. Tyla suteikia laiko pagalvoti. Ir nors kartais ji gali būti nepatogi, verta išmokti joje apsistoti, o ne bandyti per jėgą įminti mįslę. Būtent tyloje dažnai gimsta geriausios idėjos.

O kai namuose įsitaisysite, kartu su vaikais pagalvokite apie veiklą ir žaidimus, kurie leistų pailsėti ausims. Išbandykite įvairias idėjas, kad rastumėte tinkamiausias. Galbūt tai bus dėlionės, piešimas kartu, žiūrėjimas į žvaigždėtą dangų arba klausymasis tylos garsų ar savo kvėpavimo. Pastarąjį būdą verta išbandyti ypač prieš miegą!

Schmidt F.P. ir kt.(2013) Naktinio orlaivių keliamo triukšmo poveikis endotelio funkcijai ir streso hormonų išsiskyrimui sveikiems suaugusiesiems, European Heart Journal

Chepesiuk R. (2005) Decibelų pragaras: gyvenimo triukšmingame pasaulyje poveikis, Environmental Health Perspectives

Hammer M.S., Swinburn T.K., R.L. Neitzel (2013), Environmental Noise Pollution in the United States: Developing an Effective Public Health Response, Environmental Health Perspectives.

Buxton O.M. et al. (2012), Sleep Disruption due to Hospital Noises, Annals of Internal Medicine