ABC by Paley - triukšmas
Kiekvienas iš mūsų yra skirtingai jautrus garsams. Kas vieniems yra malonus garsas, kitiems bus nepakeliamas. Todėl verta pažvelgti į save ir savo vaikus, kad sužinotumėte, ar panašiai reaguojame į šį klausimą, ar skirtingai suvokiame garsus. Supratimas, kaip reaguojame į tam tikrus garsus, padės išvengti kai kurių konfliktų ir nesusipratimų.
Žinoma, nepaisant mūsų jautrumo stebėjimui skirtumų, turime objektyvius sąrašus, kaip blogai matymas kenkia mūsų klausai. Kad būtų paprasčiau, galima sakyti, kad jei aiškiai negirdime, ką sako šalia mūsų stovintis pašnekovas , o mes patys pakeliame balsą, vadinasi, triukšmo lygis jau kenkia mūsų sveikatai.
Šiais laikais sunku pabėgti nuo triukšmo gyvenant mieste. Tie, kuriems nepasisekė gyventi prie judraus kelio ar oro uosto, puikiai žino, kokie varginantys yra automobilių garsai ir kad jie nenutyla net vidury nakties. Negana to, už lango vargina žoliapjovių triukšmas, nesibaigiantis remontas gretimame bute, mašinų kaukimas, šviesoforų signalai ir kaimynystėje lakstantys šunys. Tačiau kenksmingas triukšmas sklinda ne tik iš išorės. Garsus ir nuolatinis arba dažnas ir netikėtas triukšmas mūsų butuose taip pat turi įtakos mūsų klausai ir savijautai: per garsiai grojanti muzika, nestandartinis televizorius, dulkių siurblys ar blender....
Garsų perteklius mūsų aplinkoje yra stiprus stresorius mūsų organizmui. Kadangi vis daugiau žmonių gyvena triukšmingose pasaulio vietose, mokslininkai ėmėsi šios temos, norėdami išsiaiškinti, kaip gyvenimas ir (arba) buvimas triukšmingoje aplinkoje veikia žmogų. Jie padarė liūdną išvadą, kad yra ryšys tarp triukšmo ir padidėjusio nerimo, depresijos, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų. Akivaizdus šalutinis triukšmo poveikis yra spengimas ausyse ir klausos sutrikimai. Taip pat paaiškėjo, kad intensyvūs garsai veikia vaikų pažintinę raidą. Aplinkos triukšmas atitraukia vaikų dėmesį nuo visko, ką jie tuo metu daro, ir taip neigiamai veikia jų gebėjimą susikaupti ir net kalbos raidą bei mokymąsi skaityti. Iš dalies taip yra todėl, kad triukšmas trukdo tinkamai išgirsti tam tikrus garsus ir taip apsunkina vaikų mokymąsi tinkamai kalbėti.
Norint padėti vaikams tinkamai vystytis ir užtikrinti gerą savijautą, verta reguliuoti triukšmo lygį jų aplinkoje. Ilgas buvimas patalpose, kuriose nuolat triukšmaujama, gali sukelti vaikų (taip pat ir suaugusiųjų) susierzinimą, nervingumą ir dažnesnius pykčio protrūkius.
Įvairūs garsai, kuriuos girdime bute naktį, trukdo užmigti ir prisideda prie to, kad miegas gali būti ne toks ramus, koks turėtų būti. Klausos pojūtis yra labai jautrus staigiems garsams. Taip užtikrinamas mūsų saugumas. Todėl net ir tada, kai miegame, mūsų smegenys ausimis stebi aplinką ir tikrina, ar nesiartina koks nors pavojus. Tuo metu, kai išgirstame motociklo, greitosios pagalbos automobilio ar virš namų praskrendančio lėktuvo garsą, pabundame (nors ryte to neprisimename). Mūsų organizme įvyksta nemažai pokyčių, kurie turi mus paruošti kovai arba bėgimui nuo galimo pavojaus. Tokia susijaudinimo būsena neturi teigiamos įtakos miegui. Sumažėja jo kokybė ir gilumas, todėl nustojame pakankamai miegoti. Būtent naktinio triukšmo poveikis gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesijaučia žvalūs, nors miega 8-9 valandas.
Kad ir kaip bauginančiai visa tai skamba, neturime pasyviai kęsti triukšmo. Visi atsiduriame triukšmingoje aplinkoje. Jei mes ar mūsų artimieji esame itin jautrūs garsiems garsams, verta turėti triukšmą slopinančias ausines arba paprasčiausius ausų kamštukus. Tačiau jei norime sumažinti triukšmo lygį savo artimiausioje aplinkoje, stenkitės, kai tik įmanoma, išjungti televizorių ir radiją. Balkonuose ir soduose galime pasodinti aukštesnių krūmų ar medžių, kurie laikui bėgant padės nuslopinti nepageidaujamus garsus. Supratimas apie triukšmo žalą nuolat auga, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau galimybių, kurios gali padėti mums nutildyti namus. Roletai ar užuolaidos ne tik apsaugos mus nuo varginančios šviesos iš už lango, bet ir sumažins triukšmą. Geras ir nebrangus pasirinkimas yra ir specialūs sandarikliai, kuriuos galima įtaisyti durų slenksčiuose. O kai atsitinka taip, kad visą dieną praleidžiame su vaikais, kurie nuo pat ryto klykia ir rėkia, nedvejodami kelioms minutėms užsidarykite vonios kambaryje ir pabandykite ten rasti šiek tiek tylos. Atkirtimas nuo dirgiklių, kurie mus per daug apkrauna ir trikdo, padės atgauti pusiausvyrą. Kita vertus, apsipirkdami atkreipkite dėmesį į parduotuves, kuriose įvestos vadinamosios "tylos valandos". Jos pirmiausia skirtos žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas, kad padėtų jiems funkcionuoti įvairių dirgiklių pilnoje vietoje. Tačiau tokią gerąją praktiką vertėtų įdiegti kasdien, kad ji būtų naudinga visiems žmonėms.
Būti tyloje ir ja mėgautis - tai dalykas, kurį verta išmokti ir kuo dažniau naudoti. Tai bus naudinga ne tik tėvams, bet ir vaikams. Tyla padeda sutelkti dėmesį į atliekamas užduotis ir tiksliau bei teisingiau jas atlikti. Ji padeda nusiraminti. Be to, mums lengviau sutelkti dėmesį į savo jausmus, emocijas ir kūno pojūčius. Ne visiems tai patinka, todėl kyla pagunda slopinti savo mintis ar emocijas, kai fone groja muzika ar televizorius. Tokios strategijos veiksmingai atitraukia mūsų dėmesį ir kartais yra naudingos. Tačiau pasitaiko, kad jos atitolina mus nuo problemos sprendimo. Tyla suteikia laiko pagalvoti. Ir nors kartais ji gali būti nepatogi, verta išmokti joje pabūti ir stengtis jos nespausti per prievartą. Būtent tyloje dažnai gimsta geriausios idėjos.
O kai pasislėpsite savo namuose, kartu su vaikais apgalvokite, kokia veikla ir žaidimais galėsite pailsinti ausis. Išbandykite įvairias idėjas, kad rastumėte geriausiai jums tinkančią. Galbūt tai bus dėlionės, piešimas kartu, žiūrėjimas į žvaigždėtą dangų, klausymasis tylos garsų arba jūsų kvėpavimas. Pastarąjį verta išbandyti, ypač prieš miegą!
Schmidt F.P. ir kt.(2013) Naktinio orlaivių keliamo triukšmo poveikis endotelio funkcijai ir streso hormonų išsiskyrimui sveikiems suaugusiesiems, European Heart Journal
Chepesiuk R. (2005) Decibelų pragaras: gyvenimo triukšmingame pasaulyje poveikis, Environmental Health Perspectives
Hammer M.S., Swinburn T.K., R.L. Neitzel (2013), Environmental Noise Pollution in the United States: Developing an Effective Public Health Response, Environmental Health Perspectives.
Buxton O.M. et al. (2012), Sleep Disruption due to Hospital Noises, Annals of Internal Medicine


