Būkite informuoti
Sekite mus
Sekite mus
Kontaktas

Palejo ABC - SUSITARIMAS

Sąmoningumo pratimai apima kvėpavimo technikas, vizualizaciją arba dėmesio sutelkimą į kūną, kad atsipalaiduotų įtempti raumenys, nurimtų protas ir sumažėtų jaučiamas streso lygis.

Sąmoningumo mokymas, kurio metu dėmesys sutelkiamas į tai, kas vyksta čia ir dabar, į tai, kas šiuo metu vyksta aplink žmogų, padeda nukreipti dėmesį nuo planavimo, žvilgsnio į ateitį ar nesėkmių į tai, kas vyksta dabar.

Atrodytų, kad sutelkti dėmesį į kvėpavimą, atpalaiduoti raumenis ar atlikti pratimus nėra sunku. Tačiau greitai pastebime, kad mūsų mintys bėga į ateitį arba skuba į praeitį, kad prisimintų nesėkmes ar patirtas skriaudas. Praktikuodami sąmoningumą grįžtame į savo kūną, į tai, kas vyksta su juo ir jame, ir leidžiame mintims nuplaukti.

Meditacija vis dažniau tampa klinikinių tyrimų objektu. Kelių savaičių trukmės sąmoningumo mokymų tyrimų rezultatai teikia vilčių ir patvirtina meditacijos veiksmingumą. Reguliari meditacija gali suteikti palengvėjimą ir ramybę bei papildyti kitas gydymo formas sergant depresija, nerimo sutrikimais, lėtiniu skausmu. Ji palengvina užmigimą, pagilina miegą ir netgi gali lemti kraujospūdžio sumažėjimą.

Tačiau intensyvi sąmoningumo praktika, pavyzdžiui, 8 savaičių trukmės sąmoningumo programos, tinka ne visiems. Dauguma žmonių gaus naudos ir pastebės geresnę savijautą, o tiems, kurie patiria panikos priepuolius arba kovoja su potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomais, jų būklė gali pablogėti. Tokiu atveju verta būti itin budriems ir greitai reaguoti į nerimą keliančius simptomus. Kartais užtenka tik pakeisti mankštą, o kartais jos reikia visiškai atsisakyti ir pakeisti kitais metodais.

Sąmoningumo galima mokytis kasdien, beveik bet kuriuo paros metu. Yra daugybė pratimų, kuriuos paprasta taikyti, pvz:

Sąmoningas valgymas: įtemptame pasaulyje sunku sulėtinti tempą ir pastebėti dalykus. Pasistenkite skirti laiko tyrinėti aplinką visais pojūčiais - lietimu, garsu, regėjimu, kvapu ir skoniu. Pavyzdžiui, kai valgote mėgstamą patiekalą, skirkite šiek tiek laiko jo kvapui, skoniui pajusti ir juo pasimėgauti. Sutelkite dėmesį į valgį ir tuo metu nesinaudokite telefonu, televizoriumi ar radiju.

Sąmoningas vaikščiojimas: eidami iš kambario į kambarį ar gatve atkreipkite dėmesį į savo kūną. Kas su juo vyksta, kaip jį jaučiate, kokiu greičiu plaka širdis, kaip kvėpuojate, kaip juda rankos ir kojos, ar jaučiate žemę po kojomis ir t. t.

Atsargus maudymasis: kasdien prausdamiesi duše, vonioje ar net valydamiesi dantis atkreipkite dėmesį į vandens temperatūrą, muilo kvapą, kūno pojūtį, kai jus užlieja vanduo. Atidžiai pajuskite dantų pastos skonį, atkreipkite dėmesį į tai, kaip judinate dantų šepetėlį - gal per daug, gal per mažai, o gal kaip tik teisingai.

Žinių ir įkvėpimo šaltinis:

de Vibe M., Bjørndal A., Tipton E., Hammerstrøm K., Kowalski K. (2012) Mindfulness Based Stress Reduction (MBSR) for Improving Health, Quality of Life, and Social Functioning in Adults, Campbell Systematic Reviews

Žr. kitus įrašus

2026 m. spalio 15 d.
Kaip tinkamai prižiūrėti amputacijos pooperacinę žaizdą? Praktinis vadovas
Kūno dalies stiebo priežiūra po amputacijos yra svarbi funkcinio pajėgumo atkūrimo, pasirengimo protezavimui bei odos ir funkcinių komplikacijų prevencijos dalis. Tinkama higiena, kasdienis odos stebėjimas, patinimų kontrolė, teisingas galūnės padėties nustatymas ir reabilitacija padeda sudaryti sąlygas tinkamam gijimui ir tolesniam funkcinio pajėgumo atkūrimui. Tačiau elgesio būdas priklauso nuo amputacijos lygio, operacijos priežasties, žaizdos būklės ir taikomo gydymo metodo. […]
2026 m. spalio 10 d.
Tuščiavidurė pėda – simptomai, priežastys ir gydymo galimybės
Išgaubta pėda (pes cavus) – tai deformacija, kai pėdos išilginis skliautas yra pernelyg išgaubtas. Pats aukšto skliauto buvimas ne visada reiškia ligą – kai kuriems žmonėms tai yra pėdos sandaros variantas, nesukeliantis jokių negalavimų. Problema atsiranda tada, kai padidėjęs išgaubimas susijęs su netinkamu apkrovos pasiskirstymu, skausmu, kulkšnies sąnario nestabilumu, pirštų deformacija arba […]
2026-10-01
Aplazija – kas tai yra, kokios jos priežastys?
Aplazija – tai vystymosi sutrikimas, kai tam tikras audinys, struktūra ar organas nesivysto tinkamai arba nepasiekia visiško išsivystymo. Ortopedijoje šis terminas gali reikšti, be kita ko, kaulo dalies, galūnės, jos segmento ar atskirų judėjimo aparato struktūrų neišsivystymą arba jų nebuvimą. Pokyčių mastas yra labai įvairus – nuo nedidelio vienos […] neišsivystymo