Paleo ABC - VERTĖ

Kantrybės esmė - aktyvus procesas. Galiausiai reikia reguliuoti savo emocijas, kitaip pažvelgti į tai, kas su mumis vyksta, ir pritaikyti savo veiksmus prie to, kas vyksta. Be šių elementų mums bus sunku išlikti kantriems, ir įsijungs automatinis elgesys, įsitvirtinęs per daugelį metų. Taigi, stovėdami ilgoje automobilių spūstyje, vėl įsiliesime į garsinių signalų kakofoniją, šauksime ant vaiko (kai turėjome būti ramūs!) arba keisime eilę parduotuvėje, tikėdamiesi, kad kita eilė judės greičiau.

Deja, šiandieninis greitas tempas neskatina kantrybės. Tiesą sakant, galima sakyti, kad jis ją dar labiau apsunkina. Jau pripratome, kad praktiškai kiekvieną informaciją galima gauti per kelias akimirkas, o rezultatų ilgai laukti nereikia. Pasaulyje, kuriame orientuojamasi į greitą rezultatą ir nebūtinai į kokybę, sunku išsiugdyti kantrybę. Žmonės paprastai tikisi, kad jų poreikiai bus greitai patenkinti, greitai ras atsakymus į klausimus ir greitai pamatys savo pastangų rezultatus. Greiti rezultatai neabejotinai yra malonūs. Tuomet mūsų smegenys ištirpsta ekstazėje, nes rezultatas atsirado akimirksniu ir lengvai. Be to, nuo kūno nuslūgsta įtampa ir ateina palengvėjimas. Tai gali mus įvilioti į spąstus ir tikėtis, kad viskas turėtų ateiti taip pat greitai.

Tačiau kantrybė reikalauja: atidėti greitus rezultatus, išmokti laukti, susidoroti su nemaloniomis emocijomis ar stresu, stengtis. Kartais rezultatų tenka laukti ilgai.

Neįpratę kantriai laukti, siekdami ilgalaikių tikslų galime susidurti su nusivylimu, nusivylimu, nerimu ir net pykčiu. Mūsų galvose ima suktis tūkstančiai minčių: o kas, jei nepavyks, o kas, jei visada bus taip sunku, o kas, jei viskas veltui? Kūne kaupiasi įtampa, atsiranda diskomfortas, širdis plaka greičiau, didėja netikrumas dėl rezultato ir to, ką atneš kita diena.

Tačiau kantrybę galima veiksmingai lavinti ir verta tai daryti, nes tai duoda daug naudos. Pirmiausia kantrūs žmonės pasižymi geresne psichine sveikata - jie geba veiksmingiau reguliuoti savo emocinį susijaudinimą ir susidoroti su sunkiais, stresą keliančiais ir nenuspėjamais įvykiais. Tokie asmenys taip pat teigia, kad dažnai jaučia dėkingumą, palaiko ryšius su žmonėmis (įskaitant nepažįstamuosius) ir, susidūrę su iššūkiais, puoselėja viltį. Be to, jie pasižymi didesne empatija, todėl jiems lengviau užmegzti gerus santykius su kitais žmonėmis ir sukurti ilgalaikius ryšius.

Vos dvi savaites trunkantis kantrybės mokymas duoda puikių rezultatų. Verta išbandyti net namuose ir pamatyti, kokie bus rezultatai.

3 (nelengvi) pasiūlymai:

1. pažvelkite į situaciją, kurioje esate, iš kitos perspektyvos - iš pradžių ji atrodo labai sudėtinga. Kaip galėčiau kitaip pažvelgti į tai, su kuo susiduriu? Juk tai blogai ir baigta. Tačiau pasirodo, kad nekantrumas nėra tik automatinė reakcija, kurios negalime kontroliuoti. Jis apima ir mintis bei įsitikinimus. Ir su jais galime sąmoningai dirbti. Taigi kitą kartą, kai pajusite, kad prarandate kantrybę, pabandykite pagauti į galvą šovusią mintį. Galbūt galite ją perfrazuoti į konstruktyvesnę? O jei ne, vien pagavę tokią karštą mintį galėsite sustoti ir sutelkti dėmesį į emociją, kurią ji sukėlė. Ar jaučiate pyktį ir nusivylimą? Pasistenkite reaguoti kitaip nei anksčiau. Užuot šaukę ant savo vaiko ar partnerio, greitai pasivaikščiokite po namus. Užuot keikęsi dėl spūsčių miesto centre, įsijunkite audioknygą ir nukreipkite dėmesį į knygos klausymąsi. Žinoma, tai tik pavyzdžiai, kurie nebūtinai turi jums visiškai tikti. Pasistenkite rasti jums artimesnių situacijų.

2. Praktikuokite dėkingumą - kiekvieną vakarą užsirašykite arba pagalvokite apie tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Iš pradžių ši užduotis gali atrodyti sunki, bet jau po kelių dienų pastebėsite, kad dėkingumas jums tampa vis natūralesnis. Jaučiant dėkingumą lengviau pastebėti pasiekimus ir mažus laimėjimus, į kuriuos kasdien neatkreipiame dėmesio. Jis taip pat suteikia palengvėjimą, kai gyvenime pasitaiko sunkių akimirkų.

3. Kvėpavimo ir sąmoningumo mokymas - atkreipdami dėmesį į savo kvėpavimą galime nusiraminti, sutelkti dėmesį į savo kūną ir mintis. Tokią akimirką sąmoningai kvėpuodami galime veikti efektyviau ir priimti apgalvotus, o ne impulsyvius sprendimus. Verta atkreipti dėmesį į tai, ar mūsų kvėpavimas yra negilus, ar gilus, lėtas ar greitas. Sąmoningumą galime praktikuoti ne tik sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, bet ir į kiekvieną kasdienę veiklą - valgymą, vaikščiojimą ar net dantų valymą.

O kaip dėl vaikų?

Atrodo, kad vaikai iš prigimties yra nekantrūs. Tačiau tai priklauso nuo konkretaus vaiko ir situacijos, kurioje jis atsiduria. Galbūt vaikai dažniau nei suaugusieji nekantrauja stovėdami ilgoje eilėje prie kasos arba keliaudami šimtąjį kartą klausia : "Kiek dar toli?". Tačiau kokie kantrūs ir susikaupę jie gali būti mokydamiesi naujų įgūdžių ar žaisdami: ropodami, vaikščiodami, statydami kaladėles.

Dažnai ir mes patys sustipriname nekantrų vaikų elgesį. Kokiu būdu? Pavyzdžiui, dar kartą atsakydami į jų prašymą žaisti žodžiais "greičiau", "vėliau", "netrukdyk". Juk jie paprastai bando kelis kartus, kol supyksta ir iš nuobodulio pradeda verkti, šaukti ar pypsėti.

Tačiau jei norime padėti vaikams mokytis kantrybės, pastebėkime akimirkas, kai mūsų vaikai jau yra kantrūs. Be to, galime kartu su vaiku sukurti kasdienį šeimos ritualą, pavyzdžiui, skaityti knygas prieš miegą. Tokia pasikartojanti veikla leidžia vaikui numatyti įvykius, suteikia saugumo jausmą ir moko, kad verta laukti, nes vėliau nutiks kažkas gražaus. Kita vertus, kai laukiama kažko tolimo (gimtadienio, švenčių, kelionės), sukurkite kalendorių, kuriame vaikas kiekvieną dieną pažymėtų kitą dieną. Praktikuokite dėmesingumą ir mokykite vaiką atsipalaiduoti. Šiam tikslui puikiai tinka Elinos Snel knyga "Sąmoningumas ir varlės ramybė" arba Agnieszkos Pawlowskos serija "Sąmoningumo šalis".