Psichomotorinis atsilikimas

Psichomotorinės raidos sulėtėjimas - tai vėluojanti motorinių ir intelektinių funkcijų raida, apie kurią galime kalbėti tada, kai vaikas laiku nepasiekia "raidos etapų", t. y. svarbiausių raidos įgūdžių. Jie turėtų būti išvystyti tam tikru gyvenimo etapu ir visada siejami su vaiko amžiumi, o neišnešiotų kūdikių atveju - su koreguotu amžiumi (kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, koreguotas amžius nustatomas atsižvelgiant į laiką, kurį kūdikis turėjo praleisti įsčiose iki gimimo. Pavyzdžiui, jei vaikas gimė 2 mėnesiais anksčiau, 4 mėnesių jo pataisytas amžius būtų 2 mėnesiai). Svarbiausi etapai - savarankiškas galvos ir krūtinės pakėlimas maždaug 3,4-4 mėnesių amžiaus, šliaužimas maždaug 8-9 mėnesių amžiaus arba vaikščiojimas maždaug 12-18 mėnesių amžiaus. Norint pasiekti aukštesnį raidos etapą, būtinas žemesnio etapo buvimas ir įtvirtinimas.

Terminas "psichomotorinis sutrikimas" taikomas pirmiesiems 2-3 gyvenimo metams. Psichomotorinis atsilikimas gali pasireikšti bet kuriuo metu ir gali apimti vieną ar kelias raidos sritis (pvz., motorinę, socialinę, emocinę) arba visas sritis, vadinamąjį visuotinį vaiko psichomotorinį atsilikimą. Pastarasis ir su juo susijęs intelekto sutrikimas kartu pasireiškia maždaug 3 % vaikų iki penkerių metų amžiaus.

Psichomotorinis vystymasis vėluoja dėl šių priežasčių:

1. aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplaidumas prižiūrint ir (arba) auklėjant vaiką,
2. tėvų perdėta globa,
3. gimdymo metu pasireiškianti hipoksija,
4. nervų sistemos ligos ar defektai,
5. medžiagų apykaitos sutrikimai,
6. motinos ligos nėštumo metu (pvz., raudonukė, toksoplazmozė, citomegalovirusas),
7. ankstyvoje vaikystėje pasireiškiančios vaiko ligos (pvz., padidėjusi gelta, meningitas, epilepsija).

Psichomotorinio atsilikimo simptomai:

1. bendrojo motorinio vystymosi vėlavimas,
2. sutrikęs rankų miklumas,
3. sutrikęs regos stimulų atpažinimas ir diferencijavimas,
4. kalbos sutrikimas.

Psichomotorinės raidos sulėtėjimas - gydymas ir fizioterapija

Kad vaikas pasiektų raidos normą ir įgytų amžių atitinkančius įgūdžius, intensyvi terapija turi būti pradėta kuo anksčiau. Kiekvienu psichomotorinio atsilikimo atveju, jei įmanoma, būtinas simptominis arba priežastinis gydymas. Didžiausią galimybę nustatyti priežastį ir gydyti atsilikimą turi specialistų komanda: pediatras, neurologas, ortopedas, psichologas, klinikinis genetikas, neuroradiologas, medžiagų apykaitos ligų specialistas ir kineziterapeutas.

Kokia yra vėluojančios psichomotorinės raidos diagnozė ir gydymas? Surenkama anamnezė, analizuojama nėštumo ir perinatalinio laikotarpio eiga, įvertinama ligšiolinė raida (paprastai naudojant Denverio skalę arba Brunet-Lézine'o skalę), pagrindinių tyrimų rezultatai, atliekami pediatriniai ir neurologiniai tyrimai. Gydytojas taip pat įvertina, kiek yra psichomotorinis ir kiek protinis atsilikimas. Toliau vaikai nukreipiami į fizioterapiją, kad pagerėtų pažintinė raida kūdikystėje ir ikimokykliniame amžiuje, o tėvams suteikiami slaugos nurodymai. Paley Europos institute dirba geriausi vaikų ortopedijos specialistai ir kineziterapeutai, kad psichomotorinį atsilikimą turintiems vaikams būtų užtikrintas šiuolaikinis gydymas ir reabilitacija.