Paly ABC - DEPRESIJA

Priešingai visuomenėje paplitusioms skaudžioms nuomonėms, depresija yra liga, kurią reikia gydyti. Tai toli gražu nereiškia tinginystės, silpnumo ar mitinio buvimo "komforto zonoje".

Depresija nėra įprastas liūdesys, kurį kartais jaučiame visi. Jei sergate, putų vonia, juokingo filmo žiūrėjimas ar apsilankymas pas kosmetologę nepadės. Reikia konkrečių terapinių priemonių.

Taigi, jei pastebėjote lėtinį nuovargį, jėgų trūkumą, negalite susikaupti ir ateitį matote tamsiomis spalvomis, verta apsilankyti pas psichiatrą ar psichoterapeutą ir pasikalbėti apie tai, kas vyksta. Depresija gali ištikti kiekvieną iš mūsų. Joje nėra nieko gėdingo. Kuo greičiau pateksite į specialisto priežiūrą, tuo didesnė tikimybė, kad greičiau pasveiksite. Be psichiatrinės ar psichologinės intervencijos, taip pat verta pasitikrinti bendrą sveikatą, kad būtų atmestos organizmo ligos. Kai kurios iš jų (pvz., hipotirozė) gali prisidėti prie Jūsų prastesnės nuotaikos.

Nors kiekvienas žmogus skirtingai interpretuoja jam nutikusius įvykius, yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti depresijos riziką. Tai: paramos, supratimo stoka, didelė atsakomybė asmeniniame ir profesiniame gyvenime, nuovargis ir poilsio trūkumas, kaltės jausmas, bejėgiškumo jausmas....

Šiuo metu daugelis tėvų tikriausiai sutinka su visais pirmiau išvardytais veiksniais."Galų gale, juk kalbama apie mane! Skamba kaip mano auklėjimas!". Būtent pagrindiniai globėjai (vis dar dažniausiai motinos), dirbantys namuose, besirūpinantys vaikais 24 valandas per parą, dažniausiai patiria depresiją. Jei prie kasdienių tėvų pareigų prisideda vaiko liga ir lėtinis miego trūkumas, sunku išlaikyti gerą nuotaiką.

Verta prisiminti, kad jei manote, jog jums praverstų gydytojo pagalba, atminkite, kad net ir būdama nėščia ar maitindama krūtimi galite vartoti vaistus. Žinoma, gydytojas psichiatras turės parinkti jūsų situacijai tinkamus vaistus, tačiau nėštumas ir žindymas neturėtų būti kliūtis gydymui vaistais.

Kartais žmonės nepakankamai įvertina savo simptomus, todėl delsia kreiptis į specialistą. Jų galvose sukasi mintys, kad juk kiti žmonės turi didesnių problemų ir jie galiausiai susitvarkys patys (kaip įprasta), jiems tiesiog sunku kasdien funkcionuoti (na ir kas, kad praėjo šeši mėnesiai), negali priimti sprendimų (kiekvienas atrodo per didelis iššūkis), miegoti ir susikaupti (gal tai senatvė?). Jei jaučiatės blogai, nedvejodami kreipkitės pagalbos. Dažniausiai išgirsite, kad viskas gerai ir gerai, kad atėjote_pasitikrinti.

Vaikų depresija

Ar vaikai gali sirgti depresija?"Galų gale, kokių jie turi problemų? Kai užaugs, jie tik matys. Iš kur jiems ta depresija?". Žvelgdami per savo patirties prizmę, suaugusieji gali sumenkinti vaikų patiriamus sunkumus. Nepaisant to, vaikų nuotaikos sutrikimai yra dažni.

Optimistiškai vertinama, kad depresija serga nuo 2 iki 8 proc. vaikų ir jaunuolių. Tačiau tai yra paramą gavę žmonės, kuriuos galima įtraukti į statistiką. Galime tik spėlioti, kiek tuomet yra jaunų žmonių, kurie su savo liga kovoja vieni ir nesulaukia tinkamos paramos.

Vaikų ir paauglių depresijos simptomai yra panašūs į suaugusiųjų. Be ašarojimo, prarasto gebėjimo džiaugtis dalykais, kurie anksčiau džiugino, apetito pokyčių (per mažas arba per didelis), nerimo, nuovargio, miego sutrikimų, sunkumų susikaupti ir pasitraukimo iš socialinių kontaktų, jaunuoliams gali pasireikšti ir agresyvus elgesys. Priešingai, ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams nuotaikos sutrikimai gali pasireikšti somatiškai: pilvo ir galvos skausmais, kurie neturi medicininio pagrindo.

Dabartinė epidemijos situacija neabejotinai nepalengvina vaikų gyvenimo. Tai, kas pastaruosius kelis mėnesius vyksta artimesnėje ir tolimesnėje vaikų aplinkoje, jiems kelia didelį stresą. Dėl epidemijos būklės vaikų ir jaunuolių galimybės bendrauti su draugais ir pažįstamais yra labai apribotos, o užklasinė veikla, kuri anksčiau leisdavo pailsėti nuo streso mokykloje ir suteikdavo galimybę susitikti su panašių interesų žmonėmis, nevyksta. Priešingai nei atrodo, šiuolaikiniai vaikai ir jaunuoliai nesitenkina išmaniuoju telefonu ir kompiuteriu. Jie vis dar labiausiai vertina kontaktą su kitais žmonėmis ir galimybę susitikti asmeniškai. Kai to trūksta, tai daro didelę įtaką jų savijautai.

Be socialinės izoliacijos, vaiko depresijos riziką gali padidinti ir tokie veiksniai kaip per didelis vaiko mokymosi krūvis, ilgalaikis spaudimas dėl mokymosi, sporto ir kitų pasiekimų, tėvų pripažinimo stoka, bendraamžių problemos (įskaitant patyčias, draugo netektį, nelaimingą meilę), konfliktai šeimoje, tėvų finansinės problemos, sunki liga ar artimo žmogaus mirtis.

Kai nerimaujate dėl savo vaiko ir esate susirūpinę dėl neseniai įvykusių jo elgesio ir savijautos pokyčių, verta kreiptis į specialistą. Vaikų atveju iš pradžių turėtumėte kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pokyčiai ir savijautos pagerėjimas įvyks ne iš karto. Vieno susitikimo nepakanka, kad terapija turėtų galimybę veikti. Kartais reikia laukti net penkių ar šešių susitikimų. Jei praėjus šiam laikui jūsų vaikas jaučiasi taip pat blogai kaip ir anksčiau, kreipkitės į vaikų ir paauglių psichiatrą (tačiau nepamirškite, kad esant grėsmei sveikatai ar gyvybei, pas gydytoją būtina apsilankyti kuo greičiau). Vaikų ir paauglių atveju visai šeimai taip pat patartina gauti psichoterapeuto pagalbą. Pašalinis žmogus galės pastebėti tam tikrus mechanizmus, kuriuos sunku pastebėti, kai esate šeimos įvykių centre. Vaikas yra barometras to, kas vyksta jo artimiausioje aplinkoje, todėl verta atidžiau pažvelgti į situaciją, kad galėtumėte veiksmingiau padėti savo vaikui.

Nemokamos pagalbos galima kreiptis į psichologinio švietimo konsultacijų centrus, psichikos sveikatos centrus (siuntimo nereikia), krizių intervencijos centrus.

Taip pat galima naudotis pagalbos linija:

vaikams ir jaunimui 116 111

suaugusiesiems 116 123