MPD ir vaikų klubų profilaktika

Apie ką šis straipsnis?

Šiame straipsnyje aptariame svarbiausias temas, iškeltas pokalbyje su Olga Pietrzyca – fizioterapeute, dirbančia su vaikais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi (CP). Tekstas pirmiausia skirtas CP sergančių vaikų klubų problemoms, ankstyvosios diagnostikos svarbai, fizioterapijos vaidmeniui bei visos terapinės komandos ir šeimos bendradarbiavimui gydymo procese.

• Vaikų cerebrinis paralyžius ir jo poveikis judėjimo sistemai
• Kada reikėtų atlikti pirmąjį klubų rentgenologinį tyrimą vaikui, sergančiam MPD?
• GMFCS skalė – kaip vertinamas vaiko funkcionavimas?
• Chirurginis gydymas – platesnio proceso dalis
• Komandos ir šeimos bendradarbiavimas kaip terapijos pagrindas
• Santrauka

Vaikų cerebrinis paralyžius ir jo poveikis judėjimo sistemai

Vaikų cerebrinis paralyžius (VCP) – tai neprogresuojantis centrinės nervų sistemos pažeidimas, kuris atsiranda vaisiaus vystymosi laikotarpiu arba ankstyvoje vaikystėje, pavyzdžiui, dėl insulto. Kaip pabrėžia Olga Pietrzyca, viena iš pagrindinių šių vaikų problemų yra spastiškumas, t. y. padidėjęs raumenų tonusas. Tai sukelia raumenų pusiausvyros sutrikimus, kuriuose dominuoja lenkiamieji ir pritraukiamieji raumenys, o tai tiesiogiai veikia sąnarių, ypač klubų, padėtį.

Kodėl MPD žaidime klubai yra tokie pažeidžiami?

Pokalbio metu buvo paaiškinta, kad vaikų, sergančių MPD, klubai yra ypač linkę į deformacijas, nes jų tinkamas vystymasis priklauso nuo judėjimo ir apkrovos. Sveikiems vaikams klubo sąnario duobutė formuojasi palaipsniui, o sergant MPD – dėl riboto vertikalaus laikymosi ir tipinių motorinio vystymosi etapų trūkumo – šis procesas sutrinka. Dėl to sąnario duobutė gali likti pernelyg stači, o šlaunikaulio galva pradeda palaipsniui pasislinkti, o tai veda prie klubo sąnario išnirimo ar išnirimo. Šie pokyčiai vertinami rentgenologinių tyrimų metu, be kita ko, naudojant Reimerso rodiklį.

Kada reikėtų atlikti pirmąjį klubų rentgenologinį tyrimą vaikui, sergančiam MPD?

Remiantis aptartomis rekomendacijomis, pirmasis klubų rentgenas turėtų būti atliekamas jau tada, kai vaikui, sergančiam MPD, yra nuo 12 iki 18 mėnesių. Reguliarus stebėjimas yra labai svarbus, nes leidžia anksti nustatyti pakitimus ir pradėti gydymą, kol dar neatsirado rimtų deformacijų. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai vaikams daugelį metų neatliekama vaizdinė diagnostika, nors ji turėtų būti standartinė MPD sergančių pacientų priežiūros dalis.

GMFCS skalė – kaip vertinamas vaiko funkcionavimas?

Pokalbio metu taip pat buvo paaiškinta GMFCS skalės, skirtos vaikų su motorine negalia funkcionavimo lygio klasifikacijai, reikšmė. Skala apima penkis lygius – nuo vaikų, judančių beveik kaip jų sveiki bendraamžiai, iki vaikų, kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi nuo globėjų. Šis vertinimas padeda specialistams parinkti tinkamą gydymo, reabilitacijos strategiją bei ortopedinę įrangą, pritaikytą prie realių vaiko galimybių.

Fizioterapijos ir tėvų vaidmuo kasdieniame gydyme

Kaip pabrėžia Olga Pietrzyca, vaikų su MPD fizioterapija neapsiriboja tik terapijos kabinetu. Lemiamą vaidmenį atlieka tėvai, kurie tęsia terapiją namuose. Svarbūs kasdienio darbo elementai yra, be kita ko, vertikalizacija, reguliarus tempimas ir tokių prietaisų kaip vertikalizatoriai naudojimas. Rekomenduojama, kad vaikai stovėtų net du kartus per dieną po maždaug 45 minutes. Būtent sistemingumas ir šeimos įsitraukimas turi didžiulę įtaką terapijos rezultatams.

Chirurginis gydymas – platesnio proceso dalis

Esant pažengusiems klubų sąnarių pakitimams, chirurginis gydymas tampa būtinybe, tačiau, kaip pabrėžta podkaste, tai nėra vienkartinė procedūra, o visą procesas. Jis apima pasirengimą operacijai, kolektyvinį sprendimų priėmimą ir intensyvią reabilitaciją po operacijos. Vis dažniau atsisakoma ilgalaikio imobilizavimo ir renkamas ankstyvas paciento judinimas jau pirmosiomis dienomis po operacijos, o tai leidžia greičiau atkurti funkciją ir sumažinti komplikacijų riziką.

Komandos ir šeimos bendradarbiavimas kaip terapijos pagrindas

Vaikų, sergančių MPD, gydymas reikalauja glaudaus daugelio specialistų – kineziterapeutų, ortopedų ir neurologų – bendradarbiavimo bei aktyvaus šeimos dalyvavimo. Kaip matyti iš pokalbio, tik komandinis požiūris leidžia veiksmingai planuoti gydymą, stebėti pažangą ir reaguoti į paciento būklės pokyčius. Visada dėmesio centre lieka vaikas, tačiau jo terapija apima ir tėvus bei visą aplinką, kuri atlieka lemiamą vaidmenį reabilitacijos procese.

Santrauka

MPD yra sudėtinga liga, kuriai diagnozuoti būtina ankstyva diagnostika, reguliarus klubų stebėjimas ir nuosekli reabilitacija. Labai svarbu laiku atlikti pirmąjį rentgenologinį tyrimą, sistemingai taikyti fizioterapiją ir užtikrinti visos gydytojų komandos bendradarbiavimą su vaiko šeima. Kaip matyti iš podkasto, tik kompleksinis ir ilgalaikis požiūris suteikia galimybę pagerinti vaikų, sergančių MPD, funkcionavimą ir gyvenimo kokybę.