Neurocentro ortopedija Kosmetinis galūnių ilginimas
Būkite informuoti
Sekite mus
Sekite mus
Kontaktas

Dvi lygiagrečios pasauliai – motinystė tarp gydymo, kasdienio gyvenimo ir asmeninių ribų

Autorė: Joanna Sobolewska, Ania Piśkiewicz

Įrašymo data: 2026 m. vasario 25 d.

Motinystė retai kada vyksta vienodu ritmu. Tačiau yra situacijų, kai šeimos gyvenimas iš tiesų suskaidomas į du lygiagrečius pasaulius – namus ir ligoninę, kasdienį gyvenimą ir gydymą, vieno vaiko poreikius ir kito vaiko poreikius. Šioje „Medical Talks“ podkasto laidoje pokalbis yra ne apie diagnozes ar medicinines procedūras, o apie patirtį būti trijų vaikų, tarp kurių yra ir dvyniai, motina, iš kurių vienas turi negalią.

Šiame straipsnyje, be kita ko, aptariame:

  • motinystė vaikams su skirtingais poreikiais dažnai reiškia gyvenimą dviejuose lygiagrečiuose pasauliuose

  • gydymas ir reabilitacija turi įtakos visai šeimai, o ne tik vienam vaikui

  • Tėvų dėmesys turi būti paskirstytas tarp brolių ir seserų, o tai gali būti įtampos ir kaltės šaltinis.

  • Mūsų aplinkinių „geri patarimai“ dažnai peržengia motinų ribas.

  • Nuovargis, baimės ir tylos poreikis yra natūrali šios kelionės dalis.

  • partnerystė ir rūpinimasis vieni kitais stiprina visą šeimą

Joanna Sobolewska laidoje „Medicinos pokalbiai“ svečiuojasi Ania Piśkiewicz, trijų dukterų – devynerių metų Liwios ir dvynukių Malinos bei Jagodos – mama. Pokalbis prasideda skubant, tiesiogine prasme tarp reabilitacijos ir kasdienių darbų, o tai tiksliai atspindi gyvenimo realybę, kurioje nėra idealių akimirkų sustoti. Ania pasakoja, kaip jos šeima funkcionuoja, kai gydymo metu yra atskirta – ji ir Malina yra Varšuvoje, o jos vyras ir kitos dukros yra 300 kilometrų atstumu, namuose.

Du kasdienio gyvenimo ritmai: namai ir gydymas

Ania ir jos šeima šiuo metu gyvena dviejuose pasauliuose. Pirmasis – Varšuva, kur vyksta operacijos, reabilitacija ir kaulų pailginimo procesas, kuris yra labai svarbus Malinos ateities judumui. Antrasis pasaulis – namai, mokykla, darželis, kasdieniniai telefono skambučiai ir ilgesys būti kartu. Ania pabrėžia, kad Malinos negalia labiausiai „jaučiama“ gydymo metu, kai ji yra ligoninėje. Grįžus namo, gyvenimas grįžta į įprastą ritmą, nors šis padalijimas vis dar jaučiamas.

Malinos istorija prasidėjo nuo gimimo. Mergaitė gimė su amniono juostos sindromu, dėl kurio teko amputuoti jos koją labai aukštai. Šiandien Malina jau yra atlikusi antrąją kaulų pailginimo operaciją – iš pradžių kaulai buvo pailginti nuo dviejų centimetrų iki septynių, o tai ateityje palengvins protezavimo procesą. Procedūra atliekama naudojant vidinį prietaisą, kurį Ania ir Malina vadina „stebuklinga lazdele“. Tai kasdienis darbas, reikalaujantis nuoseklumo, bet taip pat suteikiantis didelę viltį tapti labiau nepriklausomai.

Nuovargis, ribos ir „geri patarimai“

Ania kalba apie nuovargį, kuris ne visada pasireiškia kaip dramatiška krizė. Dažniausiai tai yra mikro-nuovargis – veikimas „turbo“ režimu, dantų sukandimas ir veikimas, nes „turi“. Darbas kartais yra tam tikra psichologinė pertrauka jai, bet net ir tada yra poreikis sustoti ir pabūti tyloje. Ribų nustatymas taip pat yra sudėtinga tema – ypač su artimaisiais, kurių „geri patarimai“ gali skaudžiausiai sužeisti.

Ania prisipažįsta, kad dažnai verčiau tyli apie ribų pažeidimus, nei nori ką nors nuliūdinti. Tik vėliau ji apmąsto ir jaučiasi pavargusi vėl nepasakiusi to, ką jautė. Didžiausia našta pasirodo esanti baimė dėl ateities – ji yra kasdienio gyvenimo fone, kartais užgožiama veikla, o kartais tiesiog reikalauja priėmimo ir pripratimo.

Partnerystė, tyla ir savęs priežiūra

Partnerystės svarba labai ryškiai atsispindi pokalbyje. Ania vyras jai ne „padeda“, bet yra lygiateisis šeimos gyvenimo dalyvis. Jis dažnai suteikia jai erdvės pailsėti, pasikalbėti ir šiek tiek atsiriboti. Rūpinimasis savimi nepasireiškia dideliais gestais – tai ilgos vonios, knyga, televizijos serialas, o kartais tiesiog tyla ir mintis, kad visos mintys akimirksniu išsijungia.

Ania taip pat pabrėžia, kaip svarbu jaustis prižiūrėtai toje vietoje, kur ji yra gydoma. Pasitikėjimas gydytojais ir fizioterapeutais bei šeimai orientuotas požiūris suteikia jai ramybę ir leidžia jai sutelkti dėmesį į motinystę, o ne nuolat prižiūrėti savo vaiką.

Svarbiausia šio pokalbio žinia skirta visoms motinoms: jums nereikia visą laiką būti stiprioms. Nėra nieko blogo, jei esate pavargusios, turite blogą dieną ir norite ramybės bei tylos. Būti motina nereiškia būti viskuo visiems – kartais pakanka tiesiog būti savimi ir drįsti pasakyti: „Man tai per daug.“

 

Žr. kitus įrašus

2026 m. birželio 18 d.
Klumpė – tai dar ne pasaulio pabaiga
Klubinė pėda – tai įgimtas defektas, kuris pasireiškia jau vaiko gimimo metu. Jis pasižymi specifine, iš keturių elementų susidedančia pėdos padėtimi: pėdos sulenkimu į apačią, kulno iškrypimu į vidų, įdubimu ir priekio pėdos dalies priartinimu. Tokios deformacijos pėda savo forma primena golfo lazdą, todėl anglų kalboje šis defektas vadinamas „clubfoot“. Lenkijoje ši problema pasireiškia maždaug 1 iš 1000 naujagimių. Kaip aiškina dr. Kapiński, svarbiausia […]
2026 m. birželio 18 d.
Monikos istorija: kaip osteointegracija jai sugrąžino laisvę po 36 metų gyvenimo su amputacija
Monika jau 36 metus gyvena po kojos amputacijos. Per pastaruosius 15 metų ji susidūrė su vis didesniais sunkumais, susijusiais su protezavimo būdu „lejowy“, o tai tam tikru momentu privertė ją apsispręsti pereiti prie neįgaliųjų vežimėlio. Jos istorija – tai kelias į osteointegraciją, novatorišką metodą, kai implantas įterpiamas tiesiai į kaulą, o tai pašalina būtinybę naudoti […]
2026 m. birželio 18 d.
Vaiko negalios nustatymas: žingsnis po žingsnio
Vaiko negalios diagnozė tėvams yra didžiulis emocinis iššūkis. Tačiau netrukus po to tenka spręsti kitą, ne mažiau sudėtingą užduotį: susiorientuoti procedūrų ir biurokratijos labirinte. Natalija Gos, „Paley European Institute“ gydytojo asistentė, kuri jau daugelį metų padeda šeimoms šiame procese, dalijasi praktinėmis žiniomis apie tai, kaip veiksmingai gauti reikiamus dokumentus ir paramą […]