Vaikų sensorinės integracijos sutrikimai - kaip juos atpažinti ir kada kreiptis pagalbos?

Vaikų sensorinių sutrikimų simptomai gali būti įvairūs ir ne visada iš karto akivaizdūs. Kartais sunku susikaupti, kartais - pernelyg didelis jautrumas garsams, tekstūroms ar motoriniams dirgikliams. Kartais vaikas turi problemų su pusiausvyra, valgymu arba audringai reaguoja į situacijas, kurios bendraamžiams yra neutralios. Visa tai gali rodyti sensorinės integracijos sutrikimą, t. y. nenormalų nervų sistemos dirgiklių apdorojimo būdą. Ankstyvas tokių sunkumų atpažinimas ir tinkamas gydymas leidžia palaikyti vaiko vystymąsi, pagerinti jo kasdienį funkcionavimą ir sumažinti nusivylimą, susijusį su per dideliu ar nepakankamu sensoriniu poveikiu.

Šiame straipsnyje sužinosite:

• Kas yra SI sutrikimai?
• Kaip atrodo vaikų jutimo sutrikimai?
• Kaip diagnozuojamas sensorinės integracijos sutrikimas?
• Kada kreiptis pagalbos? - praktiniai signalai tėvams ir globėjams
• Terapija - kas padeda?
• Praktiniai patarimai tėvams - ką daryti čia ir dabar?
• Santrauka - Sensorinės integracijos sutrikimai

Kas yra SI sutrikimai?

SI sutrikimai - kas tai yra? Sensorinės integracijos sutrikimas (liaudiškai vadinamas "SI sutrikimu" arba "Sensorinės integracijos / sensorinio apdorojimo sutrikimu") yra vis dažniau pripažįstama vaikų raidos problema. Jutimo sutrikimo simptomai gali būti nežymūs arba ryškūs - nuo kūdikių valgymo ir miego problemų iki vyresnių vaikų dėmesio koncentracijos, koordinacijos ir elgesio sunkumų. Ankstyvas atpažinimas ir tinkama pagalba pagerina vaiko galimybes geriau jaustis namuose, darželyje ir mokykloje.

Neurofiziologiniu požiūriu sensorinės integracijos sutrikimai - tai sunkumai suvokti, atskirti ir tinkamai reaguoti į informaciją, gaunamą iš pojūčių (lytėjimo, propriocepcijos - giliųjų pojūčių, vestibulinio aparato ir pusiausvyros, regos, klausos, skonio, kvapo ir interocepcijos - vidinių pojūčių). Dėl to vaikas, "perkrautas" stimulų pertekliumi, reaguoja baime, skausmu arba kontakto atmetimu, arba yra "nepakankamai stimuliuojamas" ir siekia intensyvių motorinių ar taktilinių pojūčių. Toks neadekvatus nervų sistemos atsakas stabdo motorinį, emocinį ir pažintinį vystymąsi.

Kaip atrodo vaikų jutimo sutrikimai?

Toliau pateikiami literatūroje ir klinikinėje praktikoje aprašyti simptomai. Vienas vaikų sensorinio sutrikimo simptomas nebūtinai reiškia problemų išsivystymą - svarbu yra holistinis vertinimas ir simptomų poveikis vaiko kasdieniam funkcionavimui.

• Padidėjęs lytėjimo jautrumas: vaikas negali toleruoti tam tikrų audinių, pjaunasi, kai jį liečia, atsisako tam tikros tekstūros maisto produktų.
• Itin jautri klausa: vengia triukšmo, lengvai išsigąsta, į staigius garsus reaguoja verkdamas.
• Per didelė arba per maža reakcija į skausmą ir temperatūrą.
• Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai - dažni suklupimai, kritimai, nerangūs judesiai.
• sunkumai planuojant judesius (pvz., sunkumai mokantis užsirišti batų raištelius, piešti, rašyti).
• Motorinis hiperaktyvumas arba, atvirkščiai, apatija, mažas aktyvumas.
• Miego sutrikimai, sunkumas užmigti.
• Susikaupimo ir emocijų reguliavimo problemos (pykčio priepuoliai, lengvas nusivylimas).
• Sunkumai valgant ir priimant naujus skonius, tekstūras.

Kuo daugiau pažeistų sričių ir kuo didesnis poveikis kasdieniam gyvenimui (žaidimams, valgymui, savarankiškumui, mokymuisi), tuo skubiau reikia nustatyti diagnozę.

Kaip diagnozuojamas sensorinės integracijos sutrikimas?

Diagnozė grindžiama trimis aspektais: išsamiu pokalbiu ir stebėjimu, standartizuotais klausimynais ir funkciniu tyrimu, kurį atlieka kvalifikuotas SI ir (arba) ergoterapeutas. Praktikoje naudojamos tokios priemonės kaip sensorinis profilis (tėvų ir mokytojų klausimynai) ir specializuoti klinikiniai testai, kurių aiškinimui reikalinga klinikinė patirtis. Diagnozę turėtų papildyti gydytojas/pedagogas/psichologas, kad būtų atmestos kitos priežastys (pvz., regos, klausos, kognityviniai, motorikos sutrikimai).

Kada kreiptis pagalbos? - praktiniai signalai tėvams ir globėjams

Kreipkitės į specialistą, jei:

• pastebėjote, kad jūsų vaikui pasireiškia įvairių sričių (lietimo, judesių, klausos, emocijų) simptomai, trunkantys ≥ 3 mėnesius ir darantys įtaką kasdieniam funkcionavimui;
• dėl problemų sunku valgyti, apsirengti, pasirūpinti savimi, miegoti, žaisti su bendraamžiais ar mokytis;
• vaikui buvo pakartotinai nustatyta diagnozė skirtinguose konsultavimo centruose, tačiau sunkumai nebuvo tinkamai paaiškinti;
• simptomai pablogėjo po vakcinos sukeltos traumos, infekcijos ar aplinkos pokyčių.

Ankstyvos konsultacijos (pediatras → reabilitologas, reabilitacijos specialistas, ergoterapeutas, psichologas) leidžia greičiau suteikti pagalbą, apriboti antrinius raidos sunkumus ir šiek tiek sumažinti sensorinių sutrikimų simptomus.

Terapija - kas padeda?

Kalbant apie mažylių sveikatą, svarbu ne tik užduoti klausimą, kokie tiksliai yra SI sutrikimai ir kokie yra sensorinio sutrikimo simptomai, bet ir kaip juos gydyti. Labiausiai paplitęs ir nusistovėjęs metodas yra individualiai pritaikyta sensorinės integracijos terapija, kurią teikia apmokytas terapeutas. Terapija grindžiama žaidimu ir remiasi kontroliuojama sensorine stimuliacija (supimasis, šokinėjimas, gilus spaudimas, atsvaros užduotys ir t. t.), siekiant "išmokyti" smegenis teisingai suvokti ir organizuoti dirgiklius. Praktikoje SI terapija dažnai taikoma kaip dalis tokio proceso kaip vaikų ergoterapija- todėl svarbu, kad instruktorius būtų sertifikuotas ir patyręs specialistas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į mokslinius įrodymus: sisteminės apžvalgos ir kontroliuojami tyrimai rodo, kad sensorinės integracijos terapija (ypač Ayres modelio metodas) gali būti naudinga siekiant individualių vaikų tikslų (pvz., pagerinti motorinius įgūdžius, elgesio reguliavimą), ypač tam tikrose grupėse (pvz., autizmu sergančių vaikų). Kartu, siekiant sensorinės integracijos sutrikimo simptomų išsivystymo, literatūroje pabrėžiama, kad terapiją turi teikti kvalifikuoti terapeutai, o rezultatai turi būti parenkami vertinant juos tinkamomis priemonėmis.

Praktiškai pagalba gali būti daugiadalykė: SI ir (arba) ergoterapija, logopedija, kineziterapija, psichologinė ir pedagoginė pagalba - pagal vaiko poreikius. Gydant kasdienius sunkumus verta apsvarstyti specialistų, kurie sąmoningai veda užsiėmimus, orientuotus į kasdienio gyvenimo funkcijas, pasiūlymą.

Praktiniai patarimai tėvams - ką daryti čia ir dabar?

Ar pastebite savo vaiko sensorinės integracijos sutrikimo požymių? Sužinokite, ką galite padaryti.

• Užsirašykite konkrečias situacijas, kuriose pasireiškia simptomai (kada, kokie tiksliai, kiek laiko, kokia reakcija).
• Pasikonsultuokite su pediatru - jis nukreips jus pas atitinkamus tyrimus ir specialistus.
• Venkite iš karto klijuoti elgesio etiketes; verčiau ieškokite dėsningumų ir įtakos vaiko elgesiui.
• Namuose supaprastinkite dirgiklius (pvz., rami vieta mokytis, minkšti drabužiai, nuspėjama dienotvarkė) ir, pasitarę su specialistu, įveskite saugią propriocepcinę veiklą (pvz., kuprinės su svoriu nešiojimą, saugių daiktų stūmimą ir traukimą kartu).
• Rinkitės tinkamą kvalifikaciją turinčius terapeutus ir prašykite pateikti terapinį planą su išmatuojamais tikslais.

Santrauka - Sensorinės integracijos sutrikimai

Sensorinės integracijos sutrikimas - tai stimulų apdorojimo sutrikimas, galintis smarkiai paveikti vaiko vystymąsi ir kasdienę veiklą. Būdingos stimulų toleravimo, koordinacijos, emocijų reguliavimo ir savarankiškumo problemos. Jei simptomai išlieka arba jei jie turi įtakos valgymui, miegui, mokymuisi ar santykiams su bendraamžiais, verta kuo skubiau kreiptis į pediatrą ir specialistus (SI / ergoterapeutą, psichologą, logopedą). Kvalifikuoto terapeuto teikiama sensorinės integracijos terapija, dažnai kaip ergoterapijos dalis, yra naudinga, ypač jei ji individualiai pritaikyta ir pagrįsta funkciniais tikslais.