Palejowe ABC - Valgymas

Jei pediatras, apžiūrėjęs ir ištyręs vaiką, nustato, kad mažylis vystosi sveikai, o tyrimų rezultatai yra normalūs, tai greičiausiai reiškia, kad vaikui pasireiškia tai, kas dažnai pasitaiko šiame amžiuje.

Nuo pirmojo gimtadienio iki penkerių metų amžiaus gali sumažėti apetitas ir pasikeisti vaiko mėgstamas maistas. Jei, nepaisant pediatro nuraminimų, tėvai vis dar nerimauja dėl suvalgomo maisto kiekio, pravartu kelias dienas užsirašyti viską, ką vaikas suvalgė ir kokį kiekį. Tokie užrašai bus naudingi, jei tėvai nuspręs kreiptis į dietologą. Peržiūrėję užrašus tėvai gali jaustis ramiau, kai pamatys, kad jų vaikas "kažką" valgo ir kad tai nėra bado porcijos. Kartais, rūpindamiesi vaiko raida, globėjai turi didesnių lūkesčių dėl to, kiek vaikas turėtų suvalgyti, nei vaikas gali. Tačiau sveiki vaikai turi puikų gebėjimą išlaikyti energijos balansą.

Tėvai, manantys, kad jų vaikas valgo per mažai arba per lėtai priauga svorio, yra labiau linkę perdėtai reaguoti į vaiko apetito pokyčius. Tai sukelia nusivylimą, nerimą, o galiausiai - vaiko vertimą valgyti ir nervingą atmosferą prie stalo. Tėvų pastangos priversti vaikus valgyti daugiau ir įvairesnio maisto gali turėti priešingą poveikį. Globėjai gali daryti spaudimą vaikams valgyti, nepakankamai įvertindami fiziologinį apetito sumažėjimą.

Jei vaikai bus verčiami valgyti, gali pasireikšti jų natūralus nepriklausomybės poreikis ir mažyliai dar labiau boikotuos valgymą. Netgi mažylis nori pats spręsti, o lengviausias būdas tai pasiekti - kontroliuoti, kiek jis valgo. Tokiais atvejais pravartu skatinti vaiką valgyti savarankiškai ir rinktis maistą. Svarbi taisyklė - tėvai sprendžia, kas atsiras ant stalo (idealiu atveju, žinoma, sveiki ir naudingi produktai), o vaikas sprendžia, kiek ir kokia tvarka valgyti.

Sveikas maitinimasis yra labai svarbus atsigavimo po operacijos laikotarpiu. Ji padeda atgauti jėgas ir papildyti svarbiausių mineralų atsargas. Subalansuota mityba yra labai svarbi, tačiau verta nepamiršti, kad iš karto po operacijos vaikas gali neturėti apetito. Tokiu atveju dar svarbiau nei įprastai palaikyti gerą atmosferą ir būti kantriam. Apetitas ilgainiui sugrįš, o spaudimas ir vaiko vertimas valgyti to nepaspartins.

Bendras valgymas - tai puiki proga praleisti laiką ramioje aplinkoje ir sustiprinti šeimos ryšius. Šis laikas gali tapti nepakartojama ir įkvepiančia patirtimi, kuri pamaitina ne tik kūną, bet ir sielą. Muštynės kartu, dalijimasis patirtimi ir pokalbiai apie prabėgusią dieną yra naudingi visai šeimai. Vaikai, kurie valgo kartu su tėvais ir kurie mėgaujasi draugiška atmosfera prie stalo, pasižymi geresne psichine sveikata ir geriau susidoroja su kasdienio gyvenimo iššūkiais.

Maistas yra būtinas žmogui išgyventi. Jis turi būti siejamas su kažkuo būtinu, o ne nemaloniu. Todėl tokios strategijos, kaip grasinimas, rėkimas, gėdinimas, vertimas ar papirkinėjimas saldumynais, veikiau sumažins, o ne padidins suvalgomo maisto kiekį. Vaikas, kuris bijo bausmės už nevalgymą arba tikisi atlygio už tai, kad suvalgo ką nors sveiko, tikriausiai neišsiugdys gerų valgymo įpročių.

Jei verčiame vaikus pirmiausia suvalgyti visus pietus, kad gautų desertą, duodame jiems suprasti, kad skanėstai yra ypatingas maistas, kurio pirmiausia reikia nusipelnyti. Sveikas maistas taip pat nustoja būti kažkuo, kas malšina alkį ir stiprina organizmą, ir tampa nemalonia būtinybe, kurią reikia atlikti, kad gautume trokštamą desertą. Taip mes sabotuojame savo geriausius ketinimus įtvirtinti sveikus vaikų įpročius. O kai saldumynai ar kiti užkandžiai duodami kaip atlygis ar paguoda, vaikai maistą pradeda sieti su emocijomis, o tai ateityje gali sukelti liūdesį ar stresą. Tačiau mes norime, kad vaikas užmegztų gerus santykius su mumis, o ne su šokoladu. Su maistu susiję apdovanojimai moko vaikus tikėtis skanaus valgio, kai jie ką nors gerai padaro. Ši strategija leidžia jiems suprasti, kad nesveikas maistas yra labiau pageidautinas nei sveikas, nes juk už nuopelnus niekas negauna morkos ar pomidoro.

Be to, dėl atlygio už maistą vaikas nustoja kreipti dėmesį į savo kūno signalus. Šokoladinio batonėlio, ledų ar traškučių vaizdas yra toks viliojantis, kad mažylis suvalgys šiuos užkandžius, nors visai nėra alkanas. O užkandžiavimas tarp valgymų gali dar labiau sustiprinti sunkumus valgyti visavertį maistą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kiek jūsų vaikas mankštinasi. Skatinant juos valgyti didesnes porcijas, verta prisiminti, ar tą dieną jie pakankamai judėjo, geriausia lauke.

LITERATŪRA:

Leung A., Marchand V., Sauve R.S. (2012), The "picky eater": Paediatrics Child Health: "The toddler or preschooler child who are not eat" (Mažylis ar ikimokyklinio amžiaus vaikas, kuris nevalgo), Paediatrics Child Health

Fernandez C., McCaffery H., Miller A.L., Kaciroti N., Lumeng J.C.. Pesch M.H. (2020 m.), Trajectories of Picky Eating in Low-Income US Children, Pediatrics.

Steinbekk S., Bonneville-Roussy A., Fildes A., Llewellyn C.H., Wichstron L. (2017), Child and parent predictors of picky eating from preschool to school age, International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity.

Harbec M.-J., Pagani L.S. (2017), Ankstyvojo šeimos maitinimosi aplinkos kokybės ir vėlesnės mokyklinio amžiaus vaikų gerovės sąsajos, Journal of Developmental and Behavioral Pediatrics